Elektra varomų „Dancer“ autobusų gamybos projektą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje vysto bendrovė „Vėjo projektai“. Klaipėdos savivaldybės viešojo transporto įmonei pirmuosius du autobusus ji pristatė dar 2019 m., o šiuo metu gaminamos dar 10 transporto priemonių, kurios taip pat papildys uostamiesčio transporto parką.
Vis dėlto pavienių transporto įmonių gamyba įmonė neketina apsiriboti. Jau šiemet planuojama pradėti parengiamuosius naujos gamyklos statybos darbus, o įgyvendinta plėtra leistų per metus pagaminti iki 1,5 tūkst. „Dancer“ autobusų. Tiesa, tam reikia maždaug 60 mln. eurų, tačiau karas Ukrainoje sujaukė derybas su investuotojais.
Be to, aktyviai mezgami ryšiai su Taivano įmonėmis, kurias siekiama prisivilioti į Klaipėdą ir kartu imtis baterijų modulių gamybos.
„Greitai tik politikai žada“
Praėjusių metų vasarą „Vėjo projektai“ pasirašė bendradarbiavimo ketinimų protokolą su didžiausia Taivano keleivinio ir krovininio transporto priemonių gamintoja „Tangeng Advanced Vehicles“.
Tuomet buvo skelbiama, kad abi įmonės kartu dirbs plėtodamos skysčiu vėsinamų baterijų modulių technologiją ir steigs jų gamybos centrą. Lietuvos ir Taivano įmonės taip pat numatė bendradarbiavimą elektrinių transporto priemonių pardavimo srityje.
Be to, ketinimo protokolo pasirašymas sukūrė prielaidas pritraukti papildomo finansinio kapitalo, teikiant paraiškas pagal Taivano ir Europos paramos fondų priemones.
Vis dėlto „Vėjo projektų“ generalinis direktorius Alvydas Naujėkas šiandien Delfi teigia, kad konkretesnių žinių dėl bendradarbiavimo su Taivano verslininkais dar reikės palaukti, nors lietuvių bendrovė šiuo metu kalbasi ir su daugiau šios šalies įmonių.
„Greitai tik politikai žada ir kai kurie gyvūnai dauginasi, o versle viskas šiek tiek kitaip. Šiuo metu dar esame paieškų stadijoje, kai bandome išsigryninti savo lūkesčius ir galimybes, užčiuopti rizikingas vietas ir jas eliminuoti“, – sako A. Naujėkas.
Visgi A. Naujėkas neabejoja, kad baterijų modulių gamybos perspektyvos Klaipėdoje tikrai egzistuoja, o toks projektas reikšmingai prisidėtų ir prie „Dancer“ planų pagaliau išaugti iš Lietuvos uostamiesčio marškinių ir žengti į tarptautines rinkas.
Investuotojus išgąsdino karas
„Dancer“ finansų vadovė Nerija Lukienė Delfi pasakoja, kad dabar bendrovė labiausiai taikosi į Skandinavijos šalių rinkas, kuriose jau dalyvauja keliuose konkursuose. Juos laimėjus būtų atvertas pirmasis eksporto kelias.
„Vis tiek mes orientuojamės į eksportą ir didžiąsias Europos valstybes, nes Lietuvos rinka maža. Pirmiausia žiūrime į tas šalis, kurios yra „žaliausios“ ir mažiau jautrios kainų klausimams, nes elektrinis transportas vis tiek yra brangesnis“, – sako N. Lukienė.
Pasak jos, „Dancer“ Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje rezervavo sklypą, kuriame artimiausiu metu statys gamyklą, kurioje per metus būtų galima pagaminti iki pusantro tūkstančio elektrinių autobusų. Metų pabaigoje ketinama pradėti jos projektavimo darbus.
N. Lukienė pripažįsta, kad „Dancer“ planai nesiklosto taip sparčiai, kaip norėtųsi, tačiau ji atkreipia dėmesį, kad dvejus metus iš bendrovės atėmė koronaviruso pandemija, o po to Rusijos pradėtas karas Ukrainoje neprideda investuotojų pasitikėjimo mūsų regionu.
„Mūsų gamybinei veiklai karas tiesioginės įtakos nepadarė, tačiau tai stabdo investicijas, nes potencialūs investuotojai labai atsargiai žiūri. Tiems, kurie sėdi kažkur toliau pasaulyje, atrodo, kad tas karas vyksta vos ne pas mus“, – pasakoja „Dancer“ finansų vadovė.
Ji sako, kad galimų investuotojų į naują elektrinių autobusų gamyklą negali atskleisti, nes kol kas vyksta derybos, tačiau kalbamasi tiek su investiciniais fondais, tiek su privataus kapitalo investuotojais.
„Šiuo metu kalbame apie 60 mln. eurų, kurių reikia norint pradėti masinę gamybą, bet, aišku, reikės ir bankinių paskolų apyvartiniam kapitalui, eisime žingsnis po žingsnio“, – kalba N. Lukienė.
Kiniški autobusai paverčiami europietiškais
Europos Komisija kelia tikslą, kad iki 2030 m. visas viešasis transportas būtų neutralus klimato atžvilgiu ir tam planuoja skirti milijardinę paramą. Vien Lietuvai iki 2027 m. per skirtingas finansavimo priemones atiteks daugiau kaip 200 mln. eurų, už kuriuos savivaldybės galės pirkti elektra ir kitais alternatyviais degalais varomas transporto priemones.
Paklausta, ar tokie Europos Komisijos užmojai smarkiai prisidės prie „Dancer“ augimo ir pardavimų perspektyvų, N. Lukienė sako, kad nebūtinai, kadangi vis stipresniais varžovais, net ir konkuruojant dėl ES paramos, tampa kinai.
„Puikiai matome, kaip Kinijos bendrovės tvirtinasi Europoje. Čia savo produkciją importuojantys kinai gauna dideles subsidijas iš savo valdžios. Tuomet jie susiranda gamybinius partnerius Europoje, iš jų išsinuomoja patalpas, čia vežasi savo autobusų detales ir jas surenka į galutinį produktą, bet jau su ženkliuku, kad jis pagamintas Europos Sąjungoje. Iš tiesų tai yra pigi kiniška transporto priemonė, tačiau su ja galima dempinguoti kainas visuose konkursuose, o Europos pinigai išeina į trečiąsias šalis“, – pasakoja „Dancer“ finansų vadovė.
Panašaus pasiūlymo yra sulaukusi ir Klaipėdos bendrovė, tiesa, jie atkeliavo ne iš Kinijos, o iš Jungtinių Arabų Emyratų: „Turėjome pasiūlymą parsiduoti, juos domina tiek mūsų kuriamos technologijos, tiek galimas visos gamybos perkėlimas ten. Bet dabar mūsų tikslas ir ambicijos yra išlikti lietuviška kompanija ir investicijas bei partnerius pritraukti čia.“