„Delfi“ pasiekė Šiaulių ir Radviliškio rajonų savivaldybių administracijoms adresuotas „LTG Link“ laiškas, kuriame įspėjama, kad maršrute Radviliškis–Šiauliai teikiamos viešosios paslaugos gali nebelikti.

„Bendrovė ir Susisiekimo ministerija artimiausiu metu pasirašys Viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais paslaugų sutartį 2023–2032 metų laikotarpiui, kurio pagrindu bendrovės teikiama viešoji paslauga bus subsidijuojama valstybės lėšomis minėtu sutarties laikotarpiu. Maršrutas Radviliškis–Šiauliai–Radviliškis dėl mažesnio koeficiento nei nustatyta ribinė norma nebus įtrauktas į subsidijuojamų maršrutų sąrašą.

Jei maršrute Radviliškis–Šiauliai–Radviliškis būtų padidintas keleivių skaičius 7 tūkst. per metus, tuomet aprašo kriterijų rodikliai būtų pasiekti, kurie pagal teikiamą subsidiją užtikrintų nuostolių kompensavimo galimybes bendrovei tiekiant viešąją paslaugą jūsų regione. Šio rašto priede yra pateikiami preliminarūs kiekvienos savivaldybės priemokos dydžiai, kurie gali kisti esant kitokiam savivaldybių tarpusavio susitarimui“, – rašoma dokumente.

Pridedama, kad norint, jog maršrutas ir toliau vyktų 3 kartus per dieną, Radviliškio ir Šiaulių rajono savivaldybėms tai kainuotų po 19 tūkst. eurų per metus.

„Vieno papildomo tūkstančio keleivių pritraukimas preliminariai sumažintų savivaldybės
priemokos dydį apie 1,8 tūkst. eurų“, – pridūrė „LTG Link“.

Radviliškio savivaldybės atstovai patikslino, kad iš viso yra gavę raštus dėl keturių maršrutų, už kuriuos bendrai kasmet turėtų sumokėti 227 tūkst. eurų.

Gavo ir kitos savivaldybės

„LTG Link“ atstovė Kotryna Dzikaraitė „Delfi“ nurodė, kad panašūs kvietimai į trišalę diskusiją buvo išsiųsti Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Mažeikių, Panevėžio, Klaipėdos ir Šilutės savivaldybėms.

„Kurių teritorijose tęsiasi maršrutai Klaipėda–Šilutė, Radviliškis–Mažeikiai, Šiauliai–Mažeikiai, Šiauliai–Rokiškis, Šiauliai–Panevėžys ir Radviliškis–Šiauliai.“, – šešis maršrutus išvardijo ji.

K. Dzikaraitė dėstė, kad taip siekiama inicijuoti aptarimą dėl bendrovės teikiamos viešosios keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos, t. y. keleivių vežimo traukiniais, subsidijavimo kriterijų, esamų keleivių vežimo rezultatų bei galimų sprendimų užtikrinant viešąjį susisiekimą traukiniais šių savivaldybių regionuose.

„Galimybė savivaldybėms prisidėti prie viešojo susisiekimo finansavimo yra numatyta Geležinkelių transporto kodekse. Minimu raštu „LTG Link“ ne prašo priemokos, bet pasidalina vertinimu, koks galėtų būti atitinkamų savivaldybių indėlis, jei jos turėtų poreikį tęsti tuos maršrutus, kurie neatitinka Vyriausybės kriterijų.

Šiuo raštu pirmiausia yra kviečiama į trišalę diskusiją tarp savivaldybių, Susisiekimo ministerijos ir „LTG Link“. Galimi sprendimai svarstomi, o šiuo metu visi vykdomi maršrutai yra tęsiami. 

Ateityje „LTG Link“ turėtų vykdyti tuos maršrutus, kurie bus įtraukti į viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais paslaugų sutartį 2023–2032 metų laikotarpiui. Šią sutartį su Susisiekimo ministerija bendrovė „LTG Link“ tikisi pasirašyti šiemet.

Ši sutartis leis užtikrinti visuomenės poreikius – tiek suteikti žmonėms būtiną aplinką tausojantį susisiekimą, tiek nuosekliai planuoti plėtrą ir ilgalaikes investicijas į tvariausią viešojo transporto rūšį – geležinkelius“, – pasakojo ji.

„LTG Link“ atstovė dar pridūrė, kad kalbant apie maršrutą Radviliškis–Šiauliai, planuojama įtraukti ir Šiaulių miesto savivaldybę.

„Viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugų koeficientai savivaldybėms vertinami pagal atitinkamos savivaldybės teritorijai tenkantį maršruto kilometrų skaičių. Nors Šiaulių miesto savivaldybę kerta nedidelė maršruto dalis, į diskusijas dėl maršrutų finansavimo bus kviečiami tiek Šiaurių rajono, tiek Šiaulių miesto savivaldybių atstovai“, – sakė ji.

Radviliškis

Skaičiaus pasakyti negali

Susisiekimo ministerijos atstovai „Delfi“ pateikė paaiškinimą, kad keleivių vežimo traukiniais subsidijavimas yra įprasta praktika Europoje, kadangi tokia veikla, teikiama komerciniais pagrindais, įprastai yra nuostolinga ją vykdančiam vežėjui.

„Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų nustato, kad kompetentingos valstybių institucijos ir geležinkelių įmonės turi sudaryti sutartis dėl viešojo keleivinio transporto paslaugų teikimo bei kompensuoti iš šių sutarčių vykdymo kylančius nuostolius. Viešųjų paslaugų subsidijavimas leidžia tenkinti visuomenės poreikius – vykdyti tuos maršrutus, kurie nėra komerciškai pelningi, bet užtikrina būtinąjį susisiekimą gyventojams.

Susisiekimo ministerija ketina sudaryti Viešųjų keleivių vežimo geležinkelių transportu vietiniais maršrutais paslaugų sutartį su „LTG Link“ 2023–2032 metų laikotarpiui – su šia keleivių vežimo bendrove šiuo metu vykdomos derybos“, – nurodoma atsakyme.

Ten pat dar dėstoma, jog geležinkelių keleivinių maršrutų atrinkimo ir nuostolių kompensavimo tvarką nustato Vyriausybės nutarimai.

„2021 metų pabaigoje įsigaliojo Vyriausybės patvirtintas aprašas, kuriuo nustatomas viešosios keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos ar viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugos poreikis – jei maršruto koeficientų balų suma yra mažesnė nei nustatyta ribinė norma, laikoma, kad maršrute nėra poreikio teikti viešąsias paslaugas ir valstybės lėšomis skiriama subsidija bendrovei neturėtų būti skiriama.

Todėl Susisiekimo ministerija kartu su „LTG Link“ atsakingai vertina visus šiuo metu vykdomus geležinkelių maršrutus ir galimybę juos pakeisti naujais, visuomenei patogesniais geležinkelių maršrutais. Lietuvos geležinkelių transporto kodeksas taip pat numato galimybę savivaldybėms prisidėti prie nuostolių, patirtų teikiant viešąją paslaugą, kompensavimo.

Minimu raštu savivaldybių atstovai ir yra kviečiami apsvarstyti galimus sprendimus – ar ir kaip viešoji susisiekimo geležinkelių transportu paslauga galėtų būti vykdoma toliau, kokia būtų optimali jos apimtis įvertinus konkrečių regionų poreikius, kaip savivaldybės galėtų prisidėti prie šių maršrutų tęstinumo.

Su interesuotomis šalimis ieškoma galimybių išlaikyti reikalingus maršrutus, įskaitant maršrutą Radviliškis–Šiauliai–Radviliškis. Kadangi šiuo metu dar vyksta derybos, sunku pasakyti, kokio skaičiaus geležinkelių maršrutų gali nebelikti, tačiau visais atvejais siekiama užtikrinti tiek patogų susisiekimą gyventojams, tiek nuosekliai planuoti plėtrą ir ilgalaikes investicijas į tvariausią viešojo transporto rūšį – geležinkelius.

Jeigu būtų nutarta atsisakyti tam tikrų geležinkelių maršrutų, jie galėtų būti keičiami į kombinuotojo vežimo ar kelių transporto priemonėmis vykdomus maršrutus, siekiant sukurti keleiviams patogią viešojo transporto sistemą“, – nurodė ministerija.

Šiaulių bulvaras (A. Bartkaus nuotr.)

Vadina gąsdinimu

K. Dzikaraitė dar pridūrė, kad subsidijavimu siekiama žmonės skatinti dažniau naudotis viešuoju transportu ir taip prisidėti prie ES žaliojo susitarimo tikslų bei aplinkos taršos mažinimo, o Lietuvoje iki 2030 metų traukiniais per metus siekiama pervežti 10,7 mln. keleivių.

„Nors keleivių srautai nuosekliai auga, o keleivių skaičius grįžo į priešpandeminį laikotarpį, dalyje maršrutų keleivių srautai neatitinka Vyriausybės nustatytų minimalių kriterijų finansuojant subsidijos pagrindu bendrovės patirtus nuostolius“, – sakė ji.

Tuo metu Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis ir administracijos direktorė Jolanta Margaitienė pasiūlymą prisidėti prie maršruto išlaikymo vertina neigiamai.

„Manome, kad valstybinė bendrovė „LTG Link“ turi vykdyti valstybės politiką gerindama gyventojų susisiekimą“, – „Delfi pateiktame atsakyme sakė jie.

Rajono vadovai pabrėžė, kad problema turėtų būti sprendžiama ne taip.

„Sprendžiant opų susisiekimo klausimą, reikėtų ne raštais vieni kitus gąsdinti, o susitikti gyvai, aptarti ir diskutuoti apie problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų.

Neseniai vykusiame susitikime su prezidentu Gitanu Nausėda dalyvavo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. Susitikime taip pat dalyvavęs Radviliškio rajono savivaldybės meras pakvietė ministrą ir „LTG Link“ vadovus kuo greičiau aptarti šią problemą, nes dar anksčiau gautame bendrovės rašte Radviliškio rajonas paminėtas net keturiuose maršrutuose ir paskaičiuota suma už šiuos maršrutus siekė 227 tūkst. eurų.

Taip pat keista, kad tokia sąskaita yra pateikiama tik Radviliškio ir Šiaulių rajono savivaldybėms, Šiaulių miesto savivaldybė nepaminėta, nors maršrutas yra aktualus ir Šiaulių miestui“, – nurodė jie.

Savo ruožtu Šiaulių rajono vadovai nurodė, kad dėl maršruto išsaugojimo spręs svarstant kitų metų biudžetą.

„Šiaulių rajono savivaldybės taryba galimybę dalinai kompensuoti „LTG Link“ patiriamus nuostolius, vežant keleivius maršrutu Šiauliai–Radviliškis–Šiauliai, nagrinės, svarstydama Šiaulių rajono savivaldybės 2023 metų biudžetą“, – rašoma jų atsakyme.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)