Buvusiose sovietinio bloko šalyse pasamdyti krovininių sunkvežimių vairuotojai „Guardian“ pasakojo, jog jiems buvo nurodyta apgaudinėti tachografus – aparatus, registruojančius jų darbo laiką, kad Vakarų Europoje jie galėtų nuvažiuoti neteisėtai ilgus ir nesaugius atstumus.
Krovininių sunkvežimių vairavimas tradiciškai laikomas gerai apmokamu darbu, griežtai reglamentuojamu dėl visuomenės saugumo, o „Amazon“ – kuris suklestėjo pandemijos metu ir kurio vertė dabar siekia maždaug 1,7 trilijonų dolerių – tvirtina, jog visi jo tiekėjai yra įpareigoti mokėti sąžiningą darbo užmokestį už tinkamas darbo valandas.
Tačiau trijų vairuotojų – Oleko Ševčenkos iš Ukrainos, Aripo Sidikkhodjos iš Uzbekistano ir Iharo Peratokos iš Baltarusijos – liudijimai kelia klausimų dėl „Amazon“ tiekimo grandinės sąlygų.
Visi šie vyrai teigia patyrę panašių piktnaudžiavimų dirbdami su „Amazon“ siuntų pristatymais kompanijoje „Hegelmann“ – didelėje kelias pervežimo kompanijas jungiančioje Europos grupėje, kurios pajamos viršija 600 milijonų eurų. Grupei priklausančios įmonės veikia kaip atskiri juridiniai asmenys.
„Hegelmann“ priklausanti Lietuvos įmonė valdo 700 sunkvežimių ir samdo vairuotojus dirbti pagal lietuviškas sutartis. Įmonė juos mikroautobusu nuveža į Vakarų Europą, kur jie toliau vykdo tarptautinius „Amazon“ ir kitų Europos mažmenininkų prekių pristatymus Vokietijoje registruotos kompanijos „Hegelmann“ vardu.
Nyderlandų transporto darbuotojų profesinė sąjunga VNB teigė, kad „Hegelmann“ ne kartą dalyvavo jos atliekamuose tyrimuose, ir kelių šalių darbuotojai pateikė panašius kaltinimus dėl tachografų įrašų ir neišmokėtų atlyginimų.
VNB pagrindinis tyrėjas Edwinas Atema „Guardian“ sakė: „Mūsų gauti duomenys šokiruoja, ir mes manome, kad „Hegelmann“ veikla pažeidžia svarbiausius ir fundamentalius Europos darbuotojų saugumo ir sąžiningos verslo konkurencijos principus.“
Jo teigimu, sąjunga apie tai informuos teisėsaugą.
„Hegelmann“ grupės savininkas ir generalinis direktorius Siegfriedas Hegelmannas pareiškė, kad jo bendrovė nesitaikstys su netinkamu elgesiu ir tirs visus įtariamus tachografų apgaudinėjimo atvejus.
„Amazon“ atstovas sakė: „Visi mūsų partneriai privalo laikytis galiojančių įstatymų ir „Amazon“ tiekėjų elgesio kodekso, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas sąžiningiems atlyginimams, išmokoms, tinkamoms darbo valandoms ir kompensacijai. Mes nedelsdami imamės veiksmų, jei pastebime, kad partneris šių reikalavimų nesilaiko.“
Kaip „Guardian“ supranta, „Amazon“ šiuo metu vykdo kontraktinių susitarimų su „Hegelmann“ nutraukimą.
„Mes dirbame su įvairiais vežėjais, kurie gabena siuntas mūsų logistikos tinkle, ir šie įtarimai jokiu būdu neatspindi aukštų standartų, kuriuos keliame savo partneriams“, – pridūrė „Amazon“ ir pabrėžė, kad „Hegelmann“ dirba ir su kitais mažmenininkais ir sudaro nedidelę „Amazon“ verslo dalį.
Uzbekas vairuotojas A. Sidikkhodja pasakojo, kad jį pasamdė Taškento agentūra, paėmusi iš jo 1000 dolerių mokestį, kurį jis sumokėjo, nes tikėjosi, kad geresnis atlyginimas, kurį gaus Europoje, kompensuos visas išlaidas.
„Hegelmann“ sutartyje su A. Sidikkhodja pažadėjo 1,3 karto didesnį už minimalų Lietuvos atlyginimą (tuo metu apie 720 eurų per mėnesį). Pats jis teigia žodžiu sutaręs, kad iš pradžių gaus 500 eurų atlyginimą, kuris vėliau pakils iki 2000 eurų, tačiau, kaip teigiama, jam niekada nebuvo sumokėta daugiau nei 1500 eurų.
A. Sidikkhodja teigė, kad „Hegelmann“ duodavo jam atsarginį tachografą tam atvejui, jei paaiškėtų, kad teks dirbti neteisėtai ilgas valandas, norint užbaigti kelionę, o vėliau atsarginį tachografą paimdavo, kad sunkvežimyje jo nerastų patikrinimus atliekanti transporto policija.
Saugumo taisyklės reikalauja, kad vairuotojai reguliariais intervalais pailsėtų nuo darbo. Dokumente, kurį matė „Guardian“, A. Sidikkhodjai skirtos dvi naktys „Hegelmann“ priklausančiame būste Hanoveryje. Tačiau A. Sidikkhodja teigė, kad jam niekada neteko nakvoti viešbutyje.
Priešingai, jis aprašo ilgas darbo pamainas su kitu uzbekų vairuotoju: vyrai apsiprausdavo pakelėje šaltu vandeniu ir darydavo mankštą, kad kol vienas iš jų snūduriuoja kabinoje, kitas išliktų budrus.
„Hegelmann“ tvirtina, kad skatina vairuotojus nakvoti viešbučių tinkle, specialiai skirtame įstatymų numatytam poilsiui. Bendrovė teigia, kad nors vairuotojams pateikia sąskaitas už viešbučio nakvynes, kurios galėjo būti praleistos ir ne viešbutyje, ES nereikalauja tikrinti, kur iš tiesų vairuotojai apsistoja.
„Guardian“ toliau rašo, kad ukrainietis vairuotojas O. Ševčenka buvo įdarbintas per internetinį skelbimą ir keletą savaičių gyveno bendrabutyje Kaune, kol laukė vairuotojo akreditacijos, o tada mikroautobusu buvo nuvežtas į Vakarų Europą.
Šią vasarą „Hegelmann“ Kauno bendrabutyje tarp uzbekų vairuotojų buvo užregistruota 18 koronaviruso atvejų. Nors teigiamus testo rezultatus gavę asmenys buvo izoliuoti, kiti besimptomiai vairuotojai, gyvenę bendrabutyje kartu su jais, buvo išsiuntinėti po visą Europą.
„Hegelmann“ teigia, kad Lietuvos įstatymai nereikalavo tų vyrų laikyti karantine, ir kad kompanija vėliau informavo ir bendradarbiavo su Vokietijos valdžios institucijomis, kai vairuotojai galiausiai visgi susirgo „Covid-19“.
Darbo įstatymai reikalauja, kad vairuotojams atlyginimai būtų mokami toje šalyje, kurioje jie dirba. Tačiau visi trys „Hegelmann“ vairuotojai teigia niekada nedirbę Lietuvoje, nepaisant to, kad buvo pasamdyti ir įdarbinti per „Hegelmann“ agentūrą Kaune; iš tiesų jie dirbo Vakarų Europos šalyse, kur minimalus atlyginimas yra didesnis nei Lietuvoje.
„Hegelmann“ tvirtina, kad laikėsi visų atlyginimo taisyklių ir kad ES vairuotojų trūkumas, o ne mažesni atlyginimai, paskatino naujus darbuotojus samdyti per Lietuvą.
„Guardian“ matė kopiją pareiškimo, kurį Belgijos policijai pateikė I. Peratoka, tvirtinantis, kad nuo tada, kai 2017 m. įsidarbino „Hegelmann“, jis nakvojo tik savo kabinoje. Interviu „Guardian“ vyras taip pat pasakojo, kad jam buvo išduodamos suklastotos viešbučių sąskaitos ir kad jis žinojo apie tachografo apsukinėjimą.
I. Peratoka teigė, kad koronaviruso pandemijos metu jis buvo faktiškai įstrigęs Vakarų Europoje, nes pasibaigus sutartam vairavimo laikotarpiui „Hegelmann“ atsisakė jį paleisti, nepaisant pakartotinių jo prašymų grįžti namo.
Galiausiai birželio mėnesį įsikišo Belgijos valdžia ir pasirūpino, kad vyras sugrįžtų į Lietuvą, o „Hegelmann“ sumokėtų jam tai, ką pažadėjo. „Hegelmann“ atsakė, kad dėl sienų uždarymo pandemijos metu kilo kliūčių paleisti vairuotojus namo, be to, pandemija turėjo įtakos vidutiniam atlyginimui. Kompanija pridūrė, kad vienam iš vairuotojų buvo sumokėta anksčiau numatyto termino, nes jo sunkvežimį sulaikė Belgijos policija.
„Hegelmann“ samdo darbuotojus iš įvairių šalių ir siekia užtikrinti, kad visos darbo sąlygos būtų patogios, suprantamos ir lygios visiems daugiakultūrės komandos nariams“, – pabrėžė Siegfriedas Hegelmannas, pridurdamas, kad jo bendrovė yra „atvira ir skaidri“. „Visas problemas spręsime pagal atitinkamus teisės aktus ir bendradarbiausime su atsakingomis institucijomis.“