Apie tai, kaip gali keistis asmenų iš trečiųjų šalių įdarbinimas Lietuvoje ir kodėl šios darbo vietos nėra užpildomos lietuvių laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėjomės su Migracijos departamento direktore Evelina Gudzinskaitė, „Linava“ generaliniu sekretoriumi Mečislavu Atroškevičiumi, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentu Daliu Gedvilu.
Daugiausia darbuotojų iš trečiųjų šalių – statybose ir transporte
D. Gvedilas pasakojo, kad statybose dirba apie 2–2,5 tūkst darbuotojų iš trečiųjų šalių, kurie užsiregistravę per Migracijos tarnybą.
„Visi kiti dažnai atvyksta iš Lenkijos. Dauguma ukrainiečiai atvyksta iš Lenkijos. Jie dirba jau kaip subrangovais arba yra darbo jėgos nuomos bendrovės, kurios nuomoja specialistus. Tai mes šiandieną per Migracijos departamentą, kurie atvyksta su darbo viza, turime tikrai nedidelį skaičių. Palyginus, tai nedidelis proc. statybų sektoriuje, kuriame dirba apie 100 tūkst. darbuotojų, su verslo liudijimais dar dirba apie 23 tūkst. tai iš to 100 tūkst. darbuotojų, tik 2,5 tūkst.“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Tačiau visiškai kita situacija transporto sektoriuje.
„Yra skaičiai šių metų gegužės mėnesio. Pagal soc. draudimo duomenis, tolimųjų reisų vairuotojais dirbo 73 tūkst. darbuotojų. Pagal Lietuvos transporto saugos administracijos duomenis, tokiems iš trečiųjų šalių vairuotojams išduodami specialūs leidimai ir jų buvo šiandien dienai, liepos 20 d. 59 tūkst. 32. Iš tų išduotų leidimų kartais būna negrąžinančių, žmonės galbūt jau ir išvykę. Tai mes daugmaž preziumuojame, kad tokių yra apie 55 tūkst. Galime palyginti – 55 tūkst. darbuotojų iš trečių šalių ir 73 tūkst. bendrai. Tai yra apie 74 proc. pas mus yra vairuotojų iš trečių šalių“, – sako M. Atroškevičius.
Po karantino – daugėja atvykstančių
E. Gudzinskaitė pastebėjo, kad prieš įvedant karantiną keli metai iš eilės atvykstančių į Lietuvą dirbti užsieniečių skaičius nuosekliai augo.
„Per praėjusių metų pusmetį mes išdavėme beveik 20 tūkst. leidimų gyventi vos ne darbo pagrindu ir ta tendencija matėsi iki karantino einanti įsibėgėjimo linkme. Aišku, karantinas viską sustabdė, kadangi per karantiną buvo leista atvykti tik tiems, kas turi leidimu gyventi, tai ženkliai sumažėjo darbo vizų išdavimas, bet tie, kurie jau buvo patekę į Lietuvą, stengėsi greičiau pereiti į leidimus gyventi.
Dabar jau karantiną panaikinus labai sparčiai vėl grįžtama į tą augimo tendenciją. Jei paimčiau pusmečio skaičius, kiek išduota leidimų gyventi, tai beveik tiek pat, kiek buvo išduota per praėjusių metų pusmetį. Po karantino vėl leista atvykti su nacionaline viza, tai jie ir naudojasi ta galimybe atvykti su nacionaline viza ir vėl pereiti į leidimą gyventi“, – teigė ji ir pridūrė, kad didžioji dalis atvyksta vairuotojų, mažesnė dalis bendrai pramonėje, statybų sektoriuje.
Kaip pavyzdį E. Gudzinskaitė nurodė, kad liepos pirmą dieną, apskritai užsieniečių su leidimais gyventi Lietuvoje buvo daugiau nei 55 tūkst., didžioji dalis jų, apie 45 tūkst., buvo atvykusių dirbti į Lietuvą.
„Iki rugpjūčio 17 d. atsižvelgdami į tai, kad yra sunkumų bendraujant su kilmės valstybe ir gauti dokumentus, atlaidžiau žiūrime į atskirus atvejus.
Skatinam tuos, kurie gali rasti darbą ir galbūt planuoja grįžę namo vėl atvykti į Lietuvą, vietoje susirasti kitą darbą. O tie, kurie jau čia neplanuoja likti, tai tiesiog leidžiame jiems būti, kol ras tą bilietą namo, nes dabar su skrydžiais yra sudėtinga“, – pridėjo ji ir nurodė, kad grąžinus saviizoliacijos reikalavimus, departamentas griežtai tikrina, ar atėjęs klientas išbuvo būtiną saviizoliacijos laikotarpį.
„Žiūrime, kad į departamentą ateitų jau praėjus tam saviizoliacijos laikotarpiui, bent tokiu būdu neskatiname jų po miestą vaikščioti“, – sako E. Gudzinskaitė.
Kaip teigia pašnekovė, per pusantro mėnesio jau išduota daugiau nei 3 tūkst. leidimų gyventi.
„Dažniausiai tai yra standartinis trejetukas – Ukraina, Baltarusija, kurios ryškiai pirmauja, Rusija daug mažiau. Tendencija jau daugiau kaip metai matosi, tam bendrame pyrago dalyje vis mažesnis ukrainiečių proc. atvyksta, baltarusių vis daugiau atvyksta ir į ketvirtą–penktą vietą pradeda ryškėti – Moldova ir Uzbekistanas“, – teigia E. Gudzinskaitė.
E. Gudzinskaitė laidoje pasakojo, kad departamentas taikydamas atsitiktinius atrankos būdus tikrina atvykstančius darbuotojus, ar dokumentai nesuklastoti. Jei paaiškėja, kad taip, tuomet uždraudžiama darbuotojui kurį laiką atvykti į Lietuvą.
Pasak jos, griežtesnio tikrinimo imamasi pamačius atitinkamas tendencijas. Tuomet stipriau pradedama kištis į kvalifikacijų patikrinimą. Jei darbdaviai bando atsivežti specialistų, kurių jiems visai nereikia, tuomet jie yra išbraukiami iš sąrašų, o dėl nelegalaus darbo gali sulaukti ir baudų.
Neaišku, ar rudenį statybose liks darbo
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad tik paskelbus karantiną, ėmė mažėti statybos projektų, tad statybininkai dabar su didžiuliu nerimu laukia rudens.
„Matome, kad rinka gali susitraukti apie 30 proc. Tie projektai, kurie buvo pradėti, tai privatūs vystytojai tęsia tuos darbus, stengiasi pabaigti tuos projektus, bet nemaža dalis yra projektų, kurie ir pradėti sustojo. Tai darbo jėgos poreikis sąlyginai nėra išaugęs. Yra bendrovių, kurios Migracijos departamentui teikia atitinkamas paraiškas, prašo leisti įvežti. Tokių nemanome, kad ženkliai padaugėjo. Yra specifinių profesijų, kurių trūksta rinkoje, bet visais atvejais tos bendrovės elgiasi socialiai atsakingai. Tie reikalavimai, kurie yra keliami dėl saviizoliacijos yra vykdomi.
Yra įmonių, kurios iš tiesų turi pasiūlymų. Neseniai teko bendrauti su įmone, kuri turi dukterines įmones trečiosiose šalyse, yra nusipirkusios bendroves ir sako, kad norėtume savo specialistus čia į Lietuvą atsivežti, bet saviizoliacija labai skausminga. Tai jie, pavyzdžiui, siūlo, kad atvežtų medicininę pažymą ne senesnę kaip 7 dienų iš tos trečiosios šalies medicinos institucijos išduotą ir sutinka padaryti Lietuvoje testą ir padengti visus kaštus to testo bei tokiu būdu sutrumpinti tą saviizoliacijos laiką. Mūsų teisės aktas nurodo, kad privalo saviizoliacijai būti skirtos dvi savaitės, manome, kad diskutuosime su SAM“, – sako D. Gedvilas.
D. Gedvilas atkreipia dėmesį, kad dalis darbo jėgos atvyksta iš Lenkijos į statybų rinką, dėl to nežinia, ar jie praėjo karantiną, ar ne.
„Didelių incidentų statybos sektoriuje nebuvo ir įmonės visiškai nesustojo. Yra vienas kitas atvejis, kad žmogus susirgo, bet nėra tai masinis reiškinys ir mes galvojame, kad darbas gryname ore, matyt, atitinkamai daro poveikį, mažiau ir galimybių užsikrėsti, žmonės mažiau serga statybose“, – teigė D. Gedvilas.
Jis dar kartą akcentavo, kad rudenį specialistų gali būti net per daug.
„Tik atsidarė sienos, nemaža dalis statybininkų išvažiavo dirbti į užsienį. Kita pusė yra, kad sustojo projektai, poreikis sumažėjo, tačiau yra vasaros sezonas, nemaža dalis privačių, fizinių asmenų ieško statybininkų savo privatiems projektams, tai dalis tų statybininkų rado savo gebėjimų pritaikymą fizinių asmenų rinkoje, mažmeninėje rinkoje. O tokių didelių projektų mažėja. Ar nebus rudenį taip, kad tų žmonių bus ir laisvų, perteklius specialistų“, – teigė statybininkų atstovas.
Lietuviams negali mokėti tiek, kiek pasiūlo kitose šalyse
Laidoje pašnekovai tikino, kad iš esmės lietuvių šiose srityse mažiau dėl dviejų priežasčių – pirmiausia, trūkstamų kvalifikacijų, antra – negalėjimo pasiūlyti didesnį atlyginimą.
„Šiandien Lietuvoje apie 218 tūkst. bedarbių ir kodėl jie negalėtų dirbti tarptautinio pervežimo vairuotojais? Negali dirbti. Tam, kad dirbtum tarptautinio pervežimo vairuotoju reikia turėti tam tikrą kvalifikaciją ir net turint CE kategoriją, reikia papildomų mokymų ir kursų. Čia nėra taip lengva.
Mūsų Lietuvos piliečių darbo rinka praktiškai išsisėmė. Paskutiniais metais turbūt ir rodo departamento skaičiai, kad mūsų sektoriaus augimas buvo tik šitų trečių šalių vairuotojų sąskaita. Tikrai mes su malonumu ir mūsų nariai priima, jei kas nors nori ateiti į darbą, mes matome tokių pavyzdžių, kad net kitų profesijų žmonės pasirenka tokį kelią, daug ateina su aukštuoju išsilavinimu, baigę kursus, ir mokytojų, ir iš kitų profesijų atstovų. Tikrai dirba šioje profesijoje“, – pasakoja M. Atroškevičius.
Jis patvirtino, kad tikrai lietuviai vairuotojai vyksta darbintis į užsienį.
„Mes puikiai žinome, kad daug į užsienį išvažiuoja ir mokytojų, ir medikų, ir slaugytojų, ir kitų profesijų atstovai. Tam mes ir stojome į ES, kad žmonės turėtų laisvą pasirinkimą ir kitą kartą jie galbūt važiuoja į užsienį gauti didesnį atlygį, bet aišku jie aukoja kažką iš savo gyvenimo – nemato artimųjų. Toks jų pasirinkimas“, – teigia jis.
Anot pašnekovo, mitas, kad trečiųjų šalių darbuotojams galima mokėti mažesnius atlyginimus, nes
yra nustatytas minimalus atlyginimas, taip pat yra komandiruotpinigių mokėjimas. Tačiau pripažįstama, kad dirbant kitose šalyse vairuotojai gali uždirbti daugiau.
„Jie nori, kad mes mokėtume tiek pat, nors mes už tuos pačius darbus kartais esame diskriminuojami ir mums, Lietuvos vežėjams, mokama mažiau. Žinome, kad Lietuvos įmonės kartais turi filialų, turi transporto priemones su lietuviškais numeriais ir transporto priemones su vokiškais numeriais, kartais pateikdamos tam pačiam pervežimui automobilį su lietuviškais numeriais automatiškai gauni dešimt procentų mažesnį fraktą. Šis diskriminavimas yra ir man labai gaila, kad profsąjungos nekalba apie tokius dalykus“, – teigė jis.
D. Gedvilo teigimu, pagrindinė emigravusių Lietuvos piliečių profesija – statybininkas. Jo teigimu, jie išvažiavo, nes valstybėje per mažos statybos darbų apimtys.
„Kada valstybė pradeda gyventi geriau, kada ekonomika kyla, kada pradedame statyti pamatėme, kad tų žmonių nepavyksta sugrąžinti atgal. Jie kuriasi jau tose valstybėse, kurios juos priėmė, kurios pasitiki jų kompetencija. Tada mes turime didelę dilemą, ką daryti namuose, Lietuvoje.
Manau, kad nepasiseks šiandien mums ekonomikos pakelti, pagerinti mūsų valstybės finansų nepritraukiant darbo jėgos iš trečiųjų šalių. Todėl, kad valstybė sukurtas infrastruktūros potencialas, įrengtos gamyklos, staklynai sustatyti, jei žmonių trūksta, šitas potencialas negali dirbti kurti pridedamąją vertę ir ekonomika pradeda buksuoti. Šiandien vienas žmogus dirbantis statybose papildomai sukuria keturias darbo vietas, suteikia kitų sričių specialistams“, – sako jis.
Statybininkų atstovas įsitikinęs, kad žmonės neemigruoja, jei gauna darbo namuose. Anot jo, jei būtų statoma daugiau, didėtų specialistų poreikis ir būtų galima mokėti didesnis algas. O užsidaryti visiškai nereikia, ypač pritrūkus kvalifikuotų specialistų.
„Nereikėtų bet ką įleisti, bet manome, kad specialistus, kurie geba dirbti reikia įleisti, reikia patikrinti jų kompetencijas ir tada tegu dirba, kuria pridedamąją vertę valstybei. Jeigu tų statybų bus daug, pakils kainos, įkainiai, manau, lietuviai emigrantai sugrįš, nereikės specialistų iš trečiųjų šalių“, – teigia jis.
„Pernai metais lapkričio mėnesį pagal socialinio draudimo fondo duomenis šioje (transporto – Delfi) srityje dirbo 79,3 tūkst. darbuotojų. Šiandien dirba 73 tūkst. darbuotojų. Per aštuonis mėnesius sumažėjo beveik 6 tūkst.
Džiaugiamės, kai pas mus ateina bet koks Lietuvos pilietis ir nori įsidarbinti. Tarp kitko tokių balandžio–gegužės mėnesiais tikrai padaugėjo, todėl, kad balandžio mėnesį užsienio įmonių darbų apimtys apmažėjo, tai natūralu, kad jie pasiliko savo darbuotojus, o tuos, kaip mes iš trečiųjų šalių, natūraliai atleido. Tai tuos pačius lietuvius ir daug tokių vairuotojų grįžo į Lietuvą. Mūsų nariai net sako, kad pirmą kartą per paskutinius kelis metus buvo atėję lietuviai su noru įsidarbinti. Tokie simptomai buvo. Kaip dabar bus, ar tie vairuotojai išvažiuos į Vakarus... Pas mus to darbo pakanka, jei tik bus noro, tikrai priimsime visus lietuvius“, – laidoje apie užsieniečių įdarbinimą kalbėjo „Linavos“ vadovas.
Tikina, kad vežėjai saugesni reisuose
„Linavos“ generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius taip pat pasakojo, kad Vyriausybės sprendimas sugriežtinti darbuotojų iš trečiųjų šalių atvažiavimo tvarką vežėjų gyvenimo nepakeis. Nuo šiol visiems privaloma 14 dienų izoliacija, kuria turės pasirūpinti ir apmokėti darbdaviai. O taip pat privalomas ir testavimas dėl koronaviruso. Išimtys numatomos tik jei atvykusio darbuotojo buvimo laikas Lietuvoje yra trumpesnis nei 72 valandos.
Pasak M. Atroškevičiaus, saviizoliacijos taisyklių buvo laikomasi dar nuo kovo 16 dienos, išskyrus tuos atvejus, kai iš karto išvykstama į reisą. Tad iš esmės niekas nesikeičia.
„Atvyksta į pamainą, priima transporto priemonę, rašomas įsakymas, jis išvyksta, tai faktiškai tų 72 valandų kaip ir beveik nereikia. Priešingu atveju, tai daugelis mūsų vežėjų, lietuviškos įmonės, turi įvairiausių gyvenamųjų patalpų. Tos patalpos nėra didelės, nes didesnė vairuotojų dalis nebūna Lietuvos teritorijoje, būna išvykę, todėl iki šiol mes tuos reikalavimus vykdėme ir kažkokių didesnių incidentų nebuvo. Būna tokių atvejų, kad per 72 val. jis nesugebės išvykti, tokiu atveju vykdysime visus nurodymus, kaip to reikalaujama, pranešime NVSC, darysime tyrimus.
Keturi mėnesiai praėjo nuo kovo 16 dienos ir tai buvo toks pirmas atvejis (į „Hegelmann Transporte“ atvykę užsikrėtę uzbekai – Delfi), kuris taip nuskambėjo“, – teigė M. Atroškevičius.
Anot jo, problema yra tik ta, kad tyrimai nevyksta greitai. Be to, M. Atroškevičiaus teigimu, vairuotojas vykdamas į reisą yra labiau apsaugotas nei būdamas Lietuvoje.
„Tas bendravimas, ypatingai Vakarų šalyse, dabar visiškai minimalizuotas. Vairuotojas didesnę laiko dalį praleidžia atskirai, darbo pobūdis toks, kad jis atskirtas. Logistikos centruose, sandėliuose, pakrovimo vietose jie beveik fiziškai nebendrauja, dokumentus perduoda nekontaktuojant su asmenimis. Manau, tai buvo efektyvu, per tuos mėnesius neturėjom kažkokių susirgimų, incidentų. Vykstant į komandiruotę vairuotojas galbūt labiau apsaugotas nei būdamas čia Lietuvoje ir turėdamas didesnį kontaktą“, – tikino M. Atroškevičius.