74 kilometrai iššūkių arba Utenos Dakaras – taip juokais kelią Vilnius–Utena vadina juo važiuojantys vairuotojai. Jie siūlo į kelionę betonkeliu pasiimti papildomą atsarginį ratą ir brangiau apdrausti automobilį. Sako – gali prireikti, pranešė „LNK Žinios“.
Po šios žiemos kelias tapo ypač klastingas, naujos duobės, pavojingai išbyrėjusios betono siūlės. Tarpmiestinių autobusų vairuotojams šiuo tarką primenančiu keliu tenka važiuoti po kelis kartus per dieną.
„Yra padaryti keliai užsienyje, Švedijoje – važiuok ir pasikrauna elektromobilis, o pas mus išsiardo mašiną, išbyra, nereikia remontuoti, ardyti nereikia. Viskas kenčia, vairuotojo nugara kenčia“, – sakė autobuso vairuotojas Albertas.
Taigi, prie vairo užmigti negresia, juokauja vairuotojas. Autobusų parko vadovas priduria, kad keliu Vilnius–Utena važiuojantys autobusai tikrai dažniau genda.
„Aišku, į Kauną važiuojant daug geresnis kelias, nepalyginamai. Tiek vairuotojai žino ir supranta, ten maloniau būna jiems važiuoti. Kai paskiri į Vilnių, tai jie jau nesižegnoja, bet sako, viskas aišku, grįšim, gali tekti remontuoti“, – sakė Utenos autobusų parko direktorius Robertas Petronis.
Šalia Molėtų autoservisą turintis Mindaugas sako, kad pastaruoju metu vos spėja suktis. Sugadintos padangos, ratlankiai, važiuoklės pažeidimai – gedimai, kuriuos dažniausiai tenka taisyti.
„Ratų dviejų atsarginių reikėtų šiaip jau iš tikrųjų. Mano klientai dauguma buvo užmiršę, kad turi gale raktą, domkratą, daug kas atsiminė. Daug kas geresnės kokybės draudimais apsidraudė“, – sakė automobilių meistras Mindaugas Valodka.
„Tai yra blogiausios būklės kelias. Kaip aš sakau, Lietuvos gėda“, – sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministras ir kelias yra bendraamžiai, gimę tais pačiais 1985 metais. Ministras norėtų kuo greitesnės rekonstrukcijos ir kad kelias po remonto platus būtų.
„Bet kad tai padarytume, mums reikia pradėti žemės paėmimo procedūras, o jos užtruktų 3–5 metus iki statybų. Šitoje vietoje pasakysiu atvirai: mes ieškome būdų, kaip žengti tam tikrus žingsnius čia ir dabar, numatant galbūt plėtrą ateityje“, – sakė M. Skuodis.
Vietiniai pastebi, kad kelias ypač pablogėjo po šios žiemos. „Matote, kas darosi, duobė ant duobės“, – sakė viena gyventoja.
Anksčiau, sako vietiniai, po kiekvienos žiemos betono plyšiai sutvarkomi buvo, dabar judesio jokio.
„Dauguma sutaria, kad kelių tarnyba laukia, kada bus atlikta kelio renovacija ir daro minimalias išlaidas“, – sakė M. Valodka.
Kelių priežiūros įmonės tikino, kad skuba taisyti kiekvienos atsivėrusios didesnės duobės. Tik dabar jų – nematytas kiekis.
„Jos gilios, jos aštriais kraštais. Jos ne tai, kad žvyro dangoje kažkokią duobelę, ar asfalto... Vis tiek asfaltas patrupėjęs kažkoks tai, o čia tiesiog skylės betone aštrių aštriausiais kraštais ir gilios. Turime šią bėdą labai didelę“, – sakė „Kelių priežiūra“ projektų vadovas Petras Džervus.
Buvo kalbų, kad betonas kelyje Vilnius–Utena prieš 4 dešimtmečius lietas, jog lėktuvai prireikus nutūpti galėtų. Tačiau istorija kur kas paprastesnė – cementbetonio plokštės keliui tiesti naudotos, nes trūko asfaltui reikalingo bitumo. Technologija nukopijuota nuo amerikiečių, tačiau pas mus nepasiteisino, buvo reikalinga daug priežiūros, mat Lietuvos orai betono plokštes ir kilnojo, ir skaldė.
Kelias – magistralinis, juo juda dideli transporto srautai, nemažai Utenos ir Molėtų gyventojų kasdien juo į darbą Vilniuje važiuoja ir rizikuoja.
„Šiame etape, manyčiau, labai svarbu užtikrinti bent minimalų, normalų susisiekimą, ne kažkokį varganą, kad nevažiuotum... Kartais geriau žvyrkeliu važiuoti nei betoniniu keliu“, – sakė Molėtų rajono meras Saulius Jauneika.
Važiuojantiems betonkeliu patarimas – važiuoti lėčiau. Tuomet duobes galima pamatyti ir jas apvažiuoti.
„Kad tas kelias iššaukia norą lėkti be proto, sankasa plati, kelias tiesus. Atrodo išsileidai, kuo greičiau važiuoji, tuo mažiau bilda tos siūlės, kaip traukinio bėgiai. Šitas yra“, – sakė P. Džervus.
Žadama jau kitąmet darbus pradėti. Dabar svarstomi projektiniai pasiūlymai. Jei kelias liks dviejų juostų, ir pinigų mažiau reikės, ir darbai greičiau prasidės. Jei bus nuspręsta tiesti modernų, platesnį, darbus teks kuruoti jau kitam susisiekimo ministrui.
Nauji 74 km kainuos nuo 150 iki 200 mln. eurų.
Čia galite pažiūrėti LNK video: