„Mes norime išspręsti visą kompleksą problemų, kad galėtume tęsti sutartį - ją tikslinam ir tęsiam iki galo. Baigiam visus ginčus, kokie yra, ir toliau sutartis su patikslinimais galioja iki 2024 metų. (...) Tačiau esama ir alternatyvaus kelio - palikti viską kaip yra, visos bylos lieka“, - BNS trečiadienį sakė A. Šimėnas.
„Orlen“ vadovai, kurie trečiadienį susitiko su premjeru Algirdu Butkevičiumi, atsisakė kalbėti su žurnalistais. Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas taip pat nekomentavo susitikimo, jokios informacijos teigė neturintis ir susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Susitikimo turinio nekomentavo ir premjeras - jis prieš susitikimą neatsakė. į BNS klausimą, apie ką bus kalbama su „Orlen“ atstovais. Susitikime dalyvavo „Orlen“ vadovas Wojciechas Jasinskis (Voicechas Jasinskis) ir „Orlen Lietuvos“ vadovas Ireneuszas Fafara (Irenjušas Fanfara).
Pasak Vyriausybės pranešimo spaudai, „Orlen“ prezidentas informavo, jog tebevyksta derybos su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl tarifų, o premjeras tikisi, jog derybos bus naudingos abiem pusėms. Pasak pranešimo, susitikime aptarti „Orlen Lietuvos“ planai kartu su „Klaipėdos nafta“ įgyvendinti produktotiekio iš Mažeikių į Klaipėdą statybos projektą.
„Lietuva vertina partnerystę su „Orlen Lietuva“. Šios įmonės valdoma Mažeikių naftos perdirbimo gamykla yra strategiškai svarbus ūkio subjektas, aprūpinantis visą Baltijos regioną naftos produktais. Mums svarbu, jog bendrovė užtikrintų Mažeikių gamyklos ilgalaikę veiklą. Pokalbio metu buvau informuotas, jog koncernas „PKN Orlen“ yra suinteresuotas, kad „Orlen Lietuva“ gamybos apimtys didėtų, o ne mažėtų, kad būtų kuriama daugiau darbo vietų ir būtų galimybė plėstis“, – pranešime sakė premjeras.
R. Sinkevičius BNS anksčiau trečiadienį patvirtino, kad „Orlen Lietuva“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ ketina pasirašyti taikų susitarimą dėl pervežimo tarifų. Anot jo, tokį susitarimą buvo planuota pasirašyti per „Orlen“ vadovo vizitą į Vilnių trečiadienį, tačiau esą neaišku, ar jis tikrai bus pasirašytas.
„Nežinau, ar pavyks jį šiandien pasirašyti. Kaip žinote, „Orlen“ ir „Lietuvos geležinkeliai“ turi įvairių pretenzijų dėl 2009 metų sutarties dėl tarifų, kuri galioja iki 2024 metų. Dabar ieškoma kompromiso, kaip baigti ginčus ne teismine tvarka, o taikos sutartimi. Procesas juda, ir viena, ir kita pusė norėtų baigti teisminį procesą (...). Abi pusės ieškojo kelių ir būdų, ir tas kelias, matyt, bus surastas“, - BNS trečiadienį sakė R. Sinkevičius.
Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ rašo, jog praėjusią savaitę tikėtasi, kad per susitikimą susitarimas bus pasirašytas, bet dabar aišku, kad šis procesas nebus toks spartus. Pasak leidinio, tariamasi ne tik dėl mažesnių „Orlen“ produkcijos transportavimo geležinkeliais tarifų, bet ir dėl išardyto geležinkelio iš Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos į Rengę Latvijoje.
Pasak R. Sinkevičiaus, tyrimą dėl Rengės atlieka Europos Komisijos Konkurencingumo direktoratas, todėl joks bendrovių susitarimas šiuo klausimu dabar neįmanomas.
„Tas kompromisas buvo tikrai arti. Tikriausiai netgi buvo nuspręsta dėl naftos pervežimo kainų ir sutarta, kad „Orlen“ pretenzijas dėl ankstesnių per didelių tarifų (keliasdešimt milijonų eurų) išnagrinės arbitražas. Vis dėlto dabar jau žinome, kad sutartis tarp šalių nebus greitai pasirašyta“,– Lenkijos dienraščiui sakė vienas informuotas šaltinis.
Pasak jo, Lenkijos bendrovei atstovaujantis derybininkas nebeturi naujos „Orlen“ valdybos įgaliojimų.
„Derybomis užsiėmė asmenys, susiję su ankstesne komanda. Dabar „Orlen“ turi deleguoti naujus žmones. Atėjo laikas pradėti iš naujo, nes ankstesnis bendrovės vadovas per aštuonerius metus viešėjo Lietuvoje tik dukart“, - pridūrė šaltinis.
JanuszasWisniewskis (Janušas Visnevskis), kuris buvo „Orlen“ viceprezidentas 2002–2005 metais, viliasi, kad dabar padėtis pasikeis.
„Tikiuosi, kad „Orlen“ sulauks reikalingo Lenkijos vyriausybės palaikymo, o bendrovės vadovas Jasinskis įtikins mūsų kaimynus nutraukti veiksmus, kenkiančius šiai didžiausiai Lietuvoje įmonei“, - sakė jis.
Jogailos instituto analitikas Wojciechas Jakobikas (Voicechas Jakubikas) įsitikinęs, kad dabartinė padėtis yra palanki deryboms.
„Lenkija turi bendrą interesą su Vilniumi – tai yra, tapti nepriklausomais nuo naftos tiekimo iš Rusijos. Nėra priežasčių, kodėl lietuviai turėtų veikti „Orlen“ nenaudai. Naujoji (Lenkijos) vyriausybė ir „Orlen“ gali pasiekti susitarimą su Lietuva“, - sakė jis.
Tačiau W. Jakobikas pridūrė, kad derybų sėkmę lems ne ekonominiai, o politiniai veiksniai, pavyzdžiui, lenkų mažumos Lietuvoje teisių, o ypač lenkiškų pavardžių rašymo asmens dokumentuose, klausimas.
„Orlen“ ne kartą kritikavo nepalankią logistiką Lietuvoje, santykius su „Lietuvos geležinkeliais“ sprendžia teismuose, taip pat paprašė Europos Komisijos dėmesio galimam geležinkelio ruožo į Latvijos Rengę atstatymui, tačiau laikantis gana aukštai perdirbimo maržai, „Orlen Lietuvos“ rezultatai pastaruoju metu yra geri.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai pasiūlė bendrovėms apsvarstyti galimybę ginčus išspręsti taikiai.
Vilniaus komercinio arbitražo teismas nagrinėja bylą, kurioje „Orlen Lietuva“ iš „Lietuvos geležinkelių“ siekia prisiteisti 15,9 mln. eurų dėl neva per didelių paslaugų kainų. „Orlen Lietuvos“ teigimu, „ Lietuvos geležinkeliai“ neteisingai skaičiuoja paslaugų kainas, priskaičiuodami papildomus mokesčius, kurie nėra numatyti ankstesniuose susitarimuose dėl tarifų.
„Lietuvos geležinkeliai“ savo ruožtu iš „Orlen Lietuvos“ siekia prisiteisti apie 8,4 mln. eurų už neapmokėtas paslaugas. Anot geležinkelių, nuo 2014 metų pradžios pasikeitus mokesčio už infrastruktūrą skaičiavimui, „Orlen Lietuva“ už paslaugas moka mažesnes sumas nei nurodoma sąskaitose - 2014 metais ji paprašė maždaug 29 mln. eurų nuolaidos, tačiau geležinkeliai ją atsisakė suteikti.
Bendrovės ne kartą teismuose bylinėjosi dėl pervežimo tarifų - 2012 metais teismo sprendimu geležinkeliai „Orlen Lietuvai“ turėjo sumokėti 12,7 mln. litų už tai, kad nepritaikė lengvatų. 2009 metais arbitražo, kuriame buvo sprendžiami ginčai dėl 1999 metų įmonių sutarties, sprendimu geležinkeliai savo partnerei privalėjo sumokėti apie 64 mln. litų, o „Orlen Lietuva“ geležinkeliams - apie 39 mln. litų.