Į valstybės valdomą įmonę nesikreipė nei kitos krovinių vežimo įmonės su prašymu suteikti galimybę joms vežti trąšas, nei tarpinininkės, teoriškai galinčios jų užsakymu vežti trąšas „Lietuvos geležinkelių“ vagonais.
Tokią informaciją LTG pateikė, Vyriausybei šią savaitę nurodžius vasario 1 dieną nutraukti sutartį tarp šios įmonės ir Baltarusijos trąšų milžinės „Belaruskalij“, užtikrinančios 11 mln. tonų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą.
LTG antrinės infrastruktūros bendrovės „LTG Infra“ generalinis direktorius Karolis Sankovskis BNS sako, jog viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumai nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos šiuo metu skirti tik LTG grupės vežėjams.
„LTG Infra“ yra skyrusi LTG grupės, taip pat ir kitoms geležinkelio įmonėms (vežėjams) viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus 2022 metų tarnybiniam traukinių tvarkaraščiui tam tikrais maršrutais ir laikotarpiais, įskaitant ir Klaipėdos kryptimi. Šiuo metu tik LTG grupės vežėjai yra paprašę ir jiems yra skirti pajėgumai nuo Baltarusijos sienos. Apie ketinimus užsakyti atitinkamus pajėgumus nuo Baltarusijos sienos turėtų komentuoti patys vežėjai“, – komentare BNS sakė K. Sankovskis, paklaustas, ar kiti vežėjai jau kreipėsi į „LTG Infra“ dėl pajėgumų suteikimo.
„LTG Infra“ pernai gruodį pirmą kartą perpildytuose ruožuose skyrė pajėgumų ir dviem privačioms įmonėms – „Gargždų geležinkeliui“ ir „LGC Cargo“. Tačiau abiejų įmonių vadovai BNS tuomet sakė, jog negavo visų prašytų pajėgumų, todėl negalėtų vežti krovinių nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos.
Lietuvos geležinkelių įmonių asociacijos direktorius ir privačios vežėjos „LGC Cargo“ atstovas Tomas Keršis BNS anksčiau sakė, kad privatūs Lietuvos vežėjai atmeta galimybę vežti kalio krovinį, nes neturi visų tam būtinų pajėgumų.
Be to, anot jo, tam kliudo ir dvi techninės kliūtys: pirma – informacinių mainų susitarimas tarp buvusių NVS ir Baltijos šalių geležinkelių, pagal kurį prisijungti prie sistemos gali tik „Lietuvos geležinkeliai“, antra – tik antrinė LTG bendrovė „LTG Cargo“ turi susitarimą su Baltarusijos geležinkeliais dėl vagonų priėmimo ir perdavimo pasienio ruože.
„Kitos įmonės dėl sutarčių su Baltarusijos geležinkeliais turėtų kreiptis tiesiogiai į juos. Dėl dalyvavimo Geležinkelių transporto tarybos (GTT) veikloje bei prisijungimo prie jos sistemų ir jų naudojimo sąlygų įmonės turėtų kreiptis į šias sistemas valdančią GTT. LTG jos veikloje dalyvauja pagal sutartį ir nėra įpareigota koordinuoti kitų įmonių santykių su verslo asociacijomis“, – BNS sakė K. Sankovskis.
Jis tikino, kad grupės įmonė „LTG Cargo“ taip pat nėra gavusi ekspeditorių ar kitų įmonių užklausų dėl galimybės vežti kalio trąšas.
„Kol kas užklausų dėl trąšų vežimo „LTG Cargo“ nėra gavusi“, – teigė K. Sankovskis.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį pareiškė, kad nėra garantijų, jog baltarusiškų trąšų vežimas per Lietuvą po vasario sustos, nes bent dvi iš 10-ties licencijas turinčių įmonių galėtų perimti jų gabenimą, be to, užsakyti vežti šiuos krovinius gali ekspeditoriai ir daug kitų juridinių asmenų.
LTG ieško, kaip grąžinti avanso likutį
Pasak laikinojo LTG vadovo Egidijaus Lazausko, apie Vyriausybės sprendimą vasario 1 dieną nutraukti sutartį su „Belaruskalij“ kita pusė bus informuota raštu per kelias artimiausias dienas.
E. Lazauskas patikslino, kad paslaugų „Belaruskalij“ teikimas ir bus sustabdytas nuo vasario 1 dienos: „Būtent tokia data numatyta nutarime“.
Paklaustas, kaip bus elgiamasi su „Belaruskalij“ pernai sumokėto avanso likučiu, kurio užtektų teikti paslaugas iki kovo, E. Lazauskas teigė, jog šiuo metu nagrinėjamos galimybės grąžinti nepanaudotą avansą.
Kokia tai bus suma, jis neatskleidė, tačiau trečiadienį Seime teigė, jog pernai lapkritį suteiktų paslaugų vertė buvo apie 6-7 mln. eurų.
E. Lazauskas nekomentuoja, ar LTG yra gavusi Baltarusijos įmonės perspėjimų apie galimą ieškinį.
„Esame gavę raštiškų pranešimų iš „Belaruskalij“. Jų turinio komentuoti negaliu dėl temos jautrumo“, – komentare BNS sakė E. Lazauskas, paklaustas, ar bendrovė yra gavusi pranešimų iš „Belaruskalij“ apie jos ketinimus kreiptis į tarptautinį arbitražą.
Buvęs LTG vadovas Mantas Bartuška yra teigęs, kad nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ įmonei grėstų šimtų milijonų eurų ieškiniai ir net bankrotas.
Infrastruktūrai tikimasi gauti 50 mln. eurų valstybės subsidiją
Komentuodamas, kaip po grupei pelningos sutarties su „Belaruskalij“ nutraukimo bus išlaikoma LTG infrastruktūra ir kiek tam reikės valstybės paramos. K. Sankovskis teigė, jog siekiant, kad ji išliktų konkurencinga, sustabdžius trąšų vežimą įmonei reikės valstybės subsidijos.
„Skaičiuojama, kad subsidijos poreikis šiemet sieks iki 50 mln. eurų. Seimui tvirtinant 2022 metų valstybės biudžetą, nebuvo įtraukta atskira eilutė „LTG Infra“ sąnaudų finansavimui. Tačiau buvo įtrauktas 14 straipsnio papildymas, numatantis poreikį Vyriausybei subsidijuoti „LTG Infra“ veiklą, jei to pareikalautų sankcijų taikymas Baltarusijai“, – komentare BNS teigė „LTG Infra“ vadovas K. Sankovskis.
Pasak jo, artimiausiu metu Susisiekimo ministerija turėtų pasirašyti ilgametę „LTG Infra“ kokybės ir finansavimo užtikrinimo sutartį, kuri nustatys tokio valstybės finansavimo tvarką ir sąlygas.
„Europos šalių geležinkelių infrastruktūros dalis veiklos sąnaudų įprastai yra finansuojama būtent tokiomis daugiametėmis sutartimis“, – sakė K. Sankovskis.
Pasak laikinojo LTG vadovo E. Lazausko, grupė už „Belaruskalij“ krovinių gabenimą per metus gaudavo kiek daugiau nei 60 mln. eurų: „Taigi, toks būtų metinis pajamų praradimas“.
„Belaruskalij“ trąšos sudaro apie ketvirtadalį-penktadalį visų geležinkelių pervežamų krovinių – „LTG Cargo“ 2020 metais pervežė apie 53 mln. tonų krovinių (pernai pirmąjį pusmetį – 24 mln. tonų) ir gavo 397 mln. eurų pajamų (177 mln. eurų).