Šiemet aptarnauta 126,3 tūkst., o pernai per tą patį laikotarpį – 126,4 tūkst. skrydžių.
„Šių metų pirmojo pusmečio skaičiai yra labai panašūs į pernai metų, oro erdvės pralaidumas užtikrintas (...). Pirmasis 2018 metų pusmetis pasižymėjo rekordiniu, 11 proc., augimu, kas paskatino mus imtis įvairių veiksmų siekiant padidinti oro erdvės pralaidumą – įvedėme papildomą skrydžių valdymo sektorių. Daugiausia skrydžių, 918, šiais metais teko aptarnauti birželio 22-ąją“, – nurodė „Oro navigacija“ generalinis direktorius Mindaugas Gustys.
Šiemet nepakito ir pagrindinių Lietuvos oro erdvės naudotojų penketukas: Latvijos aviakompanija „Air Baltic“, Suomijos „Finnair“, Rusijos „Aeroflot“, Vokietijos „Lufthansa“, Airijos „Ryanair“.
Stabili išliko tiek skrydžių srautų struktūra (terminaliniai skrydžiai sudaro 25 proc. visų aptarnautų skrydžių, tranzitiniai – 75 proc.), tiek skrydžių skaičius – šiemet pirmą pusmetį aptarnauta 32,4 tūkst. terminalinių ir 95 tūkst. tranzitinių skrydžių.
2019 metais pirmą pusmetį tranzitu Lietuvos oro erdve dažniausiai skrido orlaiviai tarp Rusijos sostinės ir kitų šios šalies miestų bei Rusijos sostinės ir didžiausių Vakarų Europos oro uostų.
„Oro navigacija“ nurodo, kad šiemet aviakompanijos „Wizzair“ vykdytų terminalinių skrydžių skaičius sumažėjo 20 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o kitų aviakompanijų vykdomų terminalinių skrydžių daugėjo: Airijos „Ryanair“ – 8 proc., Latvijos „Air Baltic“ – 3
proc., Lenkijos „LOT Polish Airlines“– 15 proc.
Vilniaus tarptautiniame oro uoste aptarnautų terminalinių skrydžių šiemet kaip pernai per pirmą pusmetį buvo po 23 tūkst. skrydžių, Kauno tarptautiniame oro uoste padidėjo 5 proc., Palangos
tarptautiniame oro uoste sumažėjo 2 proc.