Lietuvos oro uostai apie atšaukiamus skrydžius: situacija panaši į 2019 metus

Pastaruosius keletą mėnesių viso pasaulio oro uostai patiria aktyvų augimo laikotarpį. Dalis jų nebespėja aptarnauti išaugusių keleivių srautų arba fiksuoja išaugusius skrydžių atšaukimų skaičius. Vis dėlto Lietuvos oro uostų atstovai teigia – situacija Lietuvoje yra nepakitusi, atšaukiamų skrydžių skaičius nedidelis ir nedaro įtakos didesniam keliautojų ratui, o bendra situacija primena laikotarpį prieš pandemiją.

Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, atšaukiamų skrydžių proporcija birželio mėnesį nerodo didesnės neigiamos tendencijos. Pasak jo, Vilniaus oro uoste birželio mėnesį atšauktų skrydžių skaičius buvo apie 1 proc. nuo bendro skrydžių skaičiaus.

Palyginimui, 2019 m. buvo atšaukta beveik 1,3 proc. nuo visų vykdytų skrydžių. Panaši situacija ir Kauno bei Palangos oro uostuose, kur atšaukiamų skrydžių proporcija dar mažesnė.

Remiantis Lietuvos oro uostų pateikiamais ketvirčių rezultatais – atšauktų skrydžių skaičius yra mažesnis. Šiemet atšaukta apie 0,67 proc. skrydžių, tuo tarpu 2019 m. – apie 0,93 proc.

Jo teigimu, skrydžių vėlavimai birželio mėnesį taip pat nebuvo stipriai išaugę. Vėlavimų, kurie truko dvi valandas ir daugiau, skaičius labai panašus į tą, kuris buvo dar prieš pandemiją ir siekia apie 2,3 proc. nuo bendro skrydžių skaičiaus.

„Skrydžių atšaukimai bei vėlavimai aktualūs didesniems Vakarų Europos aviacijos centrams, kurie susiduria su iššūkiais dėl darbuotojų skaičiaus. Be to, oro bendrovės patiria spaudimą dėl orlaivių trūkumo ir išaugusios kelionių paklausos pasibaigus COVID-19 pandemijai. Lietuvos oro uostų siūlomuose maršrutuose šios problemos neišryškėja“, – komentavo A. Stikliūnas.

Jis taip pat priminė, kad skrydžių atšaukimai ir vėlavimai vyksta dėl kelių esminių priežasčių – tai oro sąlygos, orlaivių komponentų tiekimo sutrikimas, darbuotojų streikai bei įgulų, skrydžių kontrolės ir oro uostų darbuotojų trūkumas.

„Jeigu lyginame šiuos metus su 2019 m. Europos oro uostuose, pastebime, kad jau priartėjome prie panašaus skrydžių vėlavimo lygio. Vis tik norime pabrėžti, kad situacija Lietuvos oro uostuose yra stabili“, – sakė A. Stikliūnas.

Aviacijos ekspertų teigimu, svarbu nepamiršti, kad visi keleiviai, kurių skrydis buvo atšauktas ar susidūrė su reikšmingais skrydžių vėlavimais, turi teisę į kompensaciją.

Nepaisant pasaulio oro uostuose kylančių iššūkių, šių metų gegužę Lietuvos oro uostams pavyko atstatyti net 85 proc. 2019 m. gegužę buvusio bendro keleivių srauto. Praėjusį mėnesį per Lietuvos oro uostus keliavo beveik 528 tūkst. keleivių, aptarnauta daugiau nei 5 tūkst. skrydžių. Kauno oro uosto rodikliai jau antrą mėnesį iš eilės lenkia priešpandeminius rezultatus.