Savaitgalį pasirodė keli pranešimai dėl kelionių rekomendacijų ir skrydžių stabdymo į Ukrainą. Pirmosios Nyderlandų avialinijos „KLM“ pranešė stabdančios skrydžius į Ukrainą. Kaip teigiama parnešime, sprendimas buvo priimtas po „kelionių rekomendacijų pakeitimų ir išsamios saugumo analizės“.
Ukrainos pigių skrydžių bendrovė „SkyUp“ sekmadienį pranešė, kad jos skrydis iš Portugalijos į Kijevą buvo priverstas leistis Moldovoje, nes lėktuvą nuomojanti Airijos bendrovė atšaukė leidimą skristi į Ukrainą. „SkyUp“ taip pat sakė, kad Ukrainos oro linijos turi per 48 valandas grąžinti iš Europos bendrovių nuomojamus lėktuvus į ES oro erdvę. 175 skrydžio keleiviai turėjo autobusu vykti iš Moldovos sostinės Kišiniovo į Kijevą.
Dėl galimų susisiekimo oro keliu trikdžių Lietuvos Užsienio reikalų ministerija savaitgalį taip pat paragino Lietuvos piliečius nevykti į Ukrainą, o šiuo metu Ukrainoje esančiuosius, nedelsiant išvykti iš šalies.
Nepaisant visų pranešimų ir valstybių raginimų nebevykti į šią šalį, Ukraina sekmadienį pažadėjo neuždaryti savo oro erdvės tarptautinėms kelionėms, nors Vakarai įspėja, kad Rusijos kariai, dalyvaujantys pratybose netoli Ukrainos sienų, gali bet kuriuo metu į ją įsiveržti.
Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas Delfi sako, kad iš ES kol kas nėra jokių rekomendacijų stabdyti skrydžių į Ukrainą, tik pavienės šalys esą siūlo keleiviams atsižvelgti į pavojingumo lygį ir nekeliauti.
„Visi puikiai supranta, kad situacija bet kurią minutę gali pasikeisti. Oro bendrovės tai vertina – kardinaliai pasikeitus situacijai arba padidėjus pavojaus lygiui, yra dar didesnė rizika, kad skrydžiai būtų laikinai sustabdyti arba visiškai atšaukti“, – vertina A. Stikliūnas.
Anot jo, yra ženklų, kad oro bendrovės Europoje arba laikinai stabdo, arba imasi papildomų saugumo priemonių dėl skrydžių vykdymo į Ukrainą. Vis dėlto, kaip teigia, didžioji dalis oro bendrovių vis dar vykdo skrydžius. Jo teigimu, LTOU su oro bendrovėmis, skrendančiomis šia kryptimi iš Lietuvos, nuolat palaiko ryšį dėl situacijos Ukrainoje.
„Klausiame apie jų planus, vertiname situaciją ir rekomendacijas bendrai. Kol kas tiek mes, tiek oro bendrovės mato, kad paklausa yra, ir keliautojai vis dar skrenda. Daugiau ukrainiečių nei lietuvių, bet pats srautas yra.
Kalbant apie oro bendroves, draudimo ar kliūčių skrydžiams į šią šalį nėra. Kaip matome, daugelis oro bendrovių sprendimą dėl skrydžių priima pačios. Yra pavyzdžių, kai kelios oro bendrovės, tarkime, „Lufthansa“ Ukrainoje nebazuoja orlaivių nakties metu. Tai reiškia, kad juos laiko kitose šalyse ir vykdo skrydžius į Ukrainą.
Kai kurios šalys atšaukia, o kai kurios bendrovės susiduria su sunkumais. Pavyzdžiui, „SkyUp“ bendrovės skrydis iš Madeiros. Kadangi orlaivis lizinguojamas ir priklauso airių kompanijai, tai lizingo bendrovė nenori, kad jos orlaiviai vykdytų skrydžius į Ukrainą, kadangi mato vienokią ar kitokią riziką“, – komentuoja aviacijos ekspertas.
Jo vertinimu, situacija gali pasikeisti bet kurią akimirką, tad dėliojami įvairūs scenarijai. Šiuo metu keturios oro bendrovės – „Wizz air“, „Ryanair“, „airBaltic“ ir „Ukraine international“ – vykdo skrydžius iš Lietuvos į Kijevą.
„Keturios oro bendrovės vykdo skrydžius iš Lietuvos į Ukrainą, trys iš jų bazuoja orlaivius Vilniuje. Kalbame ir apie tai, kuo laikinai galėtų pakeisti tas kryptis į Ukrainą, jei būtų tokia situacija – skrydžiai būtų uždrausti arba oro erdvė uždaryta“, – sako LTOU atstovas.
„Kiekviena oro bendrovė yra įsivertinusi visas rizikas ir turi planą, ką daryti tokiu atveju, jei prasidėtų force majeure veiksmai. Mes, kaip Oro uostai, su oro bendrovėmis, kurios vykdo pas mus skrydžius į Ukrainą, Kijevą, kalbame, ką tokiu atveju jos darytų: ar stabdytų skrydžius, ar dalį orlaivių perkeltų iš Ukrainos į Lietuvą. Kaip vieną iš variantų tai aptarėme ir sakėme, kad būtume tam pasiruošę“, – tikina A. Stikliūnas.
Pašnekovo teigimu, Lietuvos oro uostai iš avialinijų kol kas žinių apie skrydžių stabdymą neturi, mat apie atšaukiamus skrydžius gali būti pranešta ir likus valandai iki skrydžio.
Vertinamas ir toks veiksmų planas, kaip oro bendrovėms tektų aplenkti Ukrainos oro erdvę. Tačiau, A. Stikliūno teigimu, tai paliestų nedaug maršrutų iš Lietuvos. Per Ukrainos oro erdvę lėktuvai iš Lietuvos skrenda į Turkiją, Kiprą, Izraelį, Graikijos salas.
„Nedaug, nes didžioji dalis maršrutų gali eiti per Lenkiją ir Slovakiją. Lėktuvams vis tiek reikia apskristi Baltarusiją. Jei Baltarusijos oro erdvė būtų atidaryta, tai skrydžių per Ukrainą būtų žymiai daugiau. Bet kuriuo atveju dabar apskrenda Baltarusiją, tai gali apskristi ir Ukrainą. Uždarius oro erdvę, kažkokių nesklandumų, nemanau, kad būtų. Skrydžiai prailgtų nebent tik keliomis kryptimis“, – vertina jis.
Pašnekovo teigimu, Lietuvos oro uostai būtų pasiruošę reaguoti bet kurią minutę, mat veiksmų scenarijai dėl augančios karo grėsmės Ukrainoje dėliojami jau seniai.
Šiuo metu skrydžiai vykdomi tik iš Vilniaus į Kijevą. Kol kas į kitus miestus skrydžiai nevyksta dėl sezoniškumo, nes žiemos sezonu paklausa šiomis kryptimis žemesnė. Tačiau nuo pavasario, kaip tikina, planuojama, kad skrydžiai bus tęsiami ir į kitus Ukrainos miestus: Lvovą, Charkovą, Odesą.
Skrydžių saugumas Ukrainos oro erdvėje yra ypač opus klausimas. 2014 metais virš Maskvos vadovaujamų ir kontroliuojamų separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos teritorijos buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės, įskaitant 198 Nyderlandų piliečius.