Lietuvos oro uostų valdybos pirmininko Tomo Krakausko teigimu, praėjusių metų finansiniai rodikliai leido įmonei atsidurti sėkmingiausių valstybės valdomų bendrovių gretose, o komandos priimti strateginiai sprendimai ir kryptingas darbas visiems trims šalies oro uostams atnešė puikių veiklos rezultatų. Tai leido uždirbti 8,4 mln. eurų siekiantį pelną.
„Itin svarbus rodiklis - įmonės nuosavybės grąža (ROE) pernai siekė 6,9 proc., ir tai patvirtina, kad kryptis, kuria einame, yra teisinga. Tai vienas iš geriausių pasiekimų tarp valstybės valdomų bendrovių. Stabili ir efektyvi veikla jau antrus metus iš eilės leidžia į valstybės biudžetą pervesti didelę dividendų sumą. Šiemet tai 8,5 mln. eurų suma, kuri yra dvigubai didesnė nei pernai“, - pranešime spaudai cituojamas T. Krakauskas.
Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio pastebėjimu, iš viso bendrovės pajamos pernai siekė beveik 44 mln. eurų ir buvo 32,9 proc., arba per 10 mln. eurų, didesnės nei 2017 m. Didžiausią įmonės finansų srautą sudarė pajamos iš pagrindinės aviacinės veiklos. Jos siekė 29,4 mln. eurų, t. y. 7,5 mln. daugiau nei 2017-aisiais.
„Proveržį pavyko pasiekti ir generuojant neaviacines pajamas. Jos pernai augo beveik trečdaliu ir sudarė 14,5 mln. eurų. Tam įtakos turėjo ne tik visus metus kryptingai augęs mūsų šalies oro uostų keliautojų skaičius, bet ir įgyvendinama Vilniaus oro uosto rekonstrukcija, kurios pradžia - komercinės zonos renovacija“, - pažymėjo M. Gelžinis.
Pasak jo, neaviacines Lietuvos oro uostų pajamas pildė ir tokios veiklos, kaip reklamos pardavimai, stovėjimo aikštelių nuoma, verslo klubo ir kitos paslaugos.
Įmonėje buvo plėtojamos ir krovinių pervežimo paslaugos. Visuose trijuose oro uostuose buvo aptarnauta 16 tūkst. tonų krovinių, lyginant su 2017 m., šis skaičius augo penktadaliu.
Audituotais duomenimis, bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 17,7 mln. eurų - 8,8 mln. eurų daugiau nei pernai.
Praėjusių metų keleivių (6,3 mln.) ir skrydžių (61 tūkst.) srautai, lyginant su 2017 m., atitinkamai augo 19 proc. ir 11 proc. Gerintos ir išplėstos Lietuvos, užsienio ir verslo keleiviams siūlytos paslaugos. Praėjusiais metais bendrovė keleiviams siūlė 15 naujų skrydžių krypčių ir tiesioginius skrydžius į 29 pasaulio šalis. Iš viso Lietuvos oro uostų keleiviai galėjo keliauti 99-iomis kryptimis.