Bendrovės teigimu, jei nebus antros koronaviruso bangos, keleivių ir skrydžių srautai į praėjusių metų lygį grįš tik 2021 metų pabaigoje. Pasak Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovo Aurimo Stikliūno, greičiausiai turėtų atsistatyti į Lietuvą grįžusių emigrantų srautai ir verslo skrydžiai, o lėčiausiai – užsakomieji.
„Užsakomųjų segmentas, prognozuojame, atsistatys lėčiausiai, kadangi apima ne vien skrydžius, bet ir visą kelionių paketą – viešbučių, maitinimo įstaigas, todėl šių skrydžių srautas bus lėčiausias. Greičiausiai atsistatys emigrantų srautai, yra labai daug grįžusių į Lietuvą, kurie čia karantinavosi, ir dabar planuoja grįžti į savo gyvenamąsias nuolatines vietas. Verslo srautas taip pat bus vienas pirmųjų, kuris grįš į praėjusių metų lygmenį“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė A. Stikliūnas.
Anot jo, vien per du su puse karantino mėnesio keleivių srautai krito ketvirtadaliu. Anot jo, jie turėtų vėl labai išaugti liepą, o metų pabaigoje tikimasi pasiekti 80 proc. 2019 metų keleivių srauto.
„Pavasarinės duobės įtaka yra didelė, tačiau matome, ko galima laukti ateityje, įgyvendinus mūsų veiksmus ir strategiją, matome, kad liepa bus lūžio taškas, nuo kurio vėl bendrai aviacijos srautai bus atkurti“, – sakė A. Stikliūnas.
Anot jo, pasiūla rinkoje grįš greičiau, tačiau paklausos grįžimas bus nuosaikesnis – aviacijos verslo atsigavimas priklausys ir nuo keleivių pasitikėjimo.
„Bus svarbu užtikrinti keliavimo pasitikėjimą, saugumą, ir iš esmės visas pasitikėjimo atkūrimas. Nuo pačių keliautojų priklausys, kaip atsistatys aviacijos srautai“, – sakė A. Stikliūnas.
Tikimasi, kad liepą Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose lėktuvai turėtų skraidinti 70 maršrutų, kai pernai tuo pat metu jų buvo 96. Bendras maršrutų skaičius šiemet turėtų siekti 102 – šešiais daugiau nei pernai.
A. Stikliūno teigimu, visos oro bendrovės, išskyrus „Ukraine International Airlines“, jau yra patvirtinusios, jog atnaujins skrydžius iš Lietuvos.
Per karantiną nesustojęs krovinių gabenimas, prognozuojama, šiemet jie turėtų augti 14 proc. Vien kovą-balandį šie srautai augo 20 proc. – tai labiausiai lėmė medicinos priemonių kroviniai.
A. Stikliūnas sako, jog pasaulyje bendras keleivių srautas šiemet prognozuojamas 50 proc. mažesnis nei pernai, o vien Europoje – 57 proc.
„Europa buvo tas regionas, kuris paveiktas labiausiai, todėl keleivių skaičiaus kritimas prognozuojamas didžiausias, 57 proc.“, – sakė jis.