Kaip teigiama pranešime, LPK skaičiavimu, rugpjūčio pabaigoje pasibaigus kvotoms palengvintam užsieniečių įdarbinimui, Lietuvos transporto sektorius dar galėtų įdarbinti iki 15 tūkst. vairuotojų.
„Verslas dėl to susidurs su papildomais kaštais. Pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos rinkliava yra 121 euras, vadinasi, vien tiesioginiai kaštai sektoriuje išaugs daugiau nei 1,8 mln. eurų. Įdarbinimo procedūrai pailgėjus 2 savaitėmis, dokumentų laukiantys vairuotojai per šį laiką nesukurs kelių milijonų eurų eksporto pajamų“, – į tai, kad įdarbinimo procedūrų apsunkinimas tampa dar vienu barjeru verslui, atkreipia dėmesį LPK generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Pernelyg greitas kvotos išnaudojimas, viena vertus, rodo, kad skirtas nepakankamas kvotos dydis, kita vertus – kad dabartinė panaudotų kvotos vienetų skaičiavimo metodika yra tikslintina.
LPK siūlo paslaugų sektoriui 2022 m. skirtą kvotą padidinti 5 tūkst. vienetų. Šių metų pradžioje, įsigaliojus Mobilumo paketo reikalavimams dėl reguliaraus vairuotojų ir vilkikų grąžinimo, įmonės, siekdamos išlaikyti vežimų apimtis, susidūrė su bent 1,5 karto didesniu vairuotojų poreikiu. Be to, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, iš Lietuvos įmonių pasitraukė apie 12 tūkst. vairuotojų ukrainiečių. Vairuotojų trūkumas jau daro neigiamą poveikį krovinio kelių transporto sektoriaus rezultatams: per pirmąjį 2022 m. pusmetį sektoriaus apyvarta tonkilometriais krito 9,3 proc.
Paskutinį kartą apyvartos sumažėjimas pirmąjį pusmetį fiksuotas tik 2015 m., po Rusijos embargo. Kvotos padidinimas 5 tūkst. vienetų dar 2022 m. būtų reikšminga valstybės paskata verslui, siekiančiam kompensuoti praradimus ir užtikrinti ankstesnes vežimų apimtis.
Pranešimas apie Lietuvoje dirbantį užsienietį dar nereiškia faktinio jo darbo pradžios įmonėje. Tarptautinio transporto sektoriaus specifika lemia tai, kad siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, įmonės vykdo nuo vienos iki trijų savaičių trunkančius mokymus. Pasitaiko atvejų, kai gebėjimų patikrinimo metu paaiškėja, kad atvykę užsieniečiai negalės tapti tarptautinio transporto vairuotojais ir atsisako tęsti darbo santykius (arba tai nutinka darbdavio iniciatyva). 2021 m. tokie asmenys sudarė apie 15 proc. nuo visų į Lietuvos įmones atvykusių užsieniečių skaičiaus. Dėl to siūloma kvotos vienetą laikyti panaudotu tik vairuotojui pradėjus vykdyti funkcijas įmonėje.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu kvotos dydis yra nustatytas ne atvykstančių asmenų, bet išduotų leidimų laikinai gyventi ir vizų skaičiui. Vienas asmuo daugiau nei vieną kvotos vienetą panaudos, pavyzdžiui, per vienerius metus gavęs kelis leidimus laikinai gyventi ir dirbdamas pas skirtingus darbdavius.
LPK siūlo kvotos sistema leisti naudotis tik licencijuotoms įmonėms. Šiuo metu ši sistema gali būti prieinama ir krovinių vežimo veiklos nevykdančioms įmonėms, užtikrinti, kad kvota galėtų naudotis tik galiojančią licenciją vežti krovinius kelių transporto priemonėmis turintys vežėjai, kaip tai yra įtvirtinta kelių transporto kodekso 8 straipsnio 6 dalyje.