Žada, kad pavojaus tokie tiltai nekels
Vilniuje griūvančių tiltų lyg ir nėra, tačiau dviejų jų būklė – prasta. Kazbėjų tiltas uždarytas visiškai, o štai Valakampių tiltu automobiliai vis dar važiuoja.
„Po ekspertų išvadų buvo apribotas eismas pirmose juostose, kadangi jos yra labiausiai pažeistos. Šiuo metu yra rengiamas projektas ir tikimės šiais metais pradėti remonto darbus“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės infrastruktūros grupės vyresnysis patarėjas Arūnas Visockas.
Remonto Lietuvoje reikia bent 109 tiltams.
„Jie tikrai nėra avarinės būklės, bet jie yra blogos būklės. Tokiu būdu, per juos eismas yra saugus ir tikrai juos galima naudoti, tiesiog vertiname, kad artimiausiu metu jiems yra reikalingas papildomas dėmesys“, – aiškino LAKD infrastruktūros palaikymo ir vystymo grupės vadovas Martynas Gedaminskas.
Tačiau pernai ne vienas blogos būklės tiltas griuvo. Vienur problemų kilo ant jau tvarkomų tiltų, kiti – griuvo dėl avarinės būklės. Ryškiausios tiltų griūtys užfiksuotos Kaune, Kėdainiuose, Raseiniuose, Žiežmariuose, o specialistai aiškina, kad kaltos – transporto apkrovos, kurių niekas nesprendė jau metų metus.
„Tilte neatsiranda pažaidos per vieną dieną. Jos atsiranda palaipsniui“, – teigė „Vilnius Tech“ universiteto profesorius Darius Bačinskas.
Užtat kelių direkcija ramina, kad visi griūvantys tiltai – maksimaliai apsaugoti.
„Siauriname važiuojamąją dalį, nukreipiant automobilius labiau į tilto ar viaduko centrinę dalį – tai yra pirmoji priemonė. Antroji priemonė, kurios imamasi įsivertinus srautus laikančias konstrukcijas – įvedami apribojimai“, – teigė M. Gedaminskas.
Kad sovietinė infrastruktūra pavojaus aplinkiniams nekels – žada ir Vilniaus savivaldybė.
„Tiltų priežiūra yra vykdoma pastoviai. Šiais metais planuojame remontą 3 tiltams atlikti, taip pat kitų tiltų, kurių būklė blogėja, yra pradėti rengti projektų darbai, kad neatsitiktų taip, kad, atėjus laikui, mes nebūsime pasiruošę“, – tvirtino A. Visockas.
Mato vienintelę išeitį
Nors raminimai skrieja iš visų pusių, specialistų tokios žinos nenuramina. Jie mato tik vieną išeitį – griauti senus ir statyti naujus tiltus.
„Jeigu mes ribosime eismą, tai – trumpalaikis poveikis. Eismas vis tiek vyks. Arba mes jį turime visiškai uždaryti, arba turime sutvarkyti. Mano nuomone, išeitis vienintelė – tvarkyti“, – teigė „Tilsta“ generalinis direktorius Eduardas Grinaveckas.
Tik kažin, ar tam pinigų turime.
„Jeigu aš turiu seną automobilį – aš visada noriu naujo automobilio, bet neturiu pinigų. Čia yra klausimas lėšų paskirstyme. Galbūt šiai dienai galima būtų apsiriboti su tomis mažesnėmis apkrovomis“, – svarstė D. Bučinskas.
O štai savivaldybės tikina, kad pinigų nei tiltams, nei kitiems keliams pakankamai taip ir neatsiranda.
„Mes vis pasigendame susisiekimo infrastuktūros plėtros fondo, kuris yra žadamas ir, kuris neatsiranda“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorė Roma Žakaitienė.
Automobilių kelių direkcija tikina, kad savivaldybėms skųstis nereikėtų, esą bent jau tiltams dėmesio yra skiriama kur kas daugiau.
„2023 metais suremontuota arba rekonstruota tiltų Lietuvoje buvo 18, o šiais metais planuojama darbus vykdyti 30-tyje tiltų ir viadukų“, – dalijosi M. Gedaminskas.
Tačiau savivaldybių atstovai atkerta, kad planuojamų darbų nepakanka, man tvarkomi tik tie tiltai ir keliai, kurių būklė – kritinė.
„Nedaroma tai, kas iš tikrųjų yra labai svarbu – žvyrkelių asfaltavimas, keliai, kurie yra ekonomine prasme labai svarbūs“, – pastebėjimais dalijosi R. Žakaitienė.
Automobilių kelių direkcija pripažįsta, kad 2017-2018 metais finansavimas tiltams buvo per mažas, mat jų tvarkymui buvo vidutiniškai skirta apie 9 milijonus eurų. Šiemet kelių direkcija žada pasitaisyti ir tiltams skirti beveik 60 milijonų eurų.
Visą reportažą rasite LNK portale:
