„(...) Iš apklausos rezultatų šiai dienai transporto sektoriuje matome sąstingį ir nežinomybę – aiškiai didėja kainos, bet paslaugų apimtys, darbuotojų skaičius bei investicijos nesikeičia ir turi polinkį mažėti. Tai gali reikšti savotišką krizę, kurią patiria transporto darbuotojai, nes ryškesnių pokyčių, ypač – teigiamų, šiais metais nesitikima”, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
Vertindami pirmąjį šių metų pusmetį, transporto rinkos dalyviai nurodė, kad darbuotojų skaičius jų įmonėje nepakito (50 proc.) arba nežymiai sumažėjo (21 proc.). Panašiai vertinamos ir transporto ar sandėliavimo paslaugų apimtys – 36 ir 29 proc. atitinkamai.
Tuo tarpu transporto bei sandėliavimo paslaugų kainos ir darbuotojų atlyginimai daugiausiai nepasikeitė, bet darbo užmokestis didėjo (41 proc.), kai kur net ženkliai (3 proc.). Išskirtinai atrodo investicijų bei plėtros aspektas – reikšminga dalis – 37 proc. apklaustųjų nurodė, kad pirmąjį pusmetį įmonės nesiplėtė, tačiau ne mažesnės dalies respondentų atsakymai pasiskirstė vienodai po 20 proc. tarp investicijų sumažėjimo bei padidėjimo, atskleidė tyrimas.
Skelbiama, kad pagrindiniais veiksniais, turinčiais įtakos transporto verslui, įmonių atstovai pirmiausiai išskyrė degalų kainas – pastarąjį pusmetį jos augo, didindamos kaštus bet nemažindamos transporto paslaugų kainų. Antru veiksniu nurodomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo priimami teisės aktai, o darbuotojų trūkumas – trečia didžiausia problema transporto sektoriuje. Po lygiai respondentų pasiskirstė teigdami, kad jų verslą paveikė ES mobilumo paketas ir sankcijos Rusijai.
Prognozuojant likusį šių metų pusmetį, visose penkiose indekso kategorijose fiksuojamas ryškus stabilumas – transporto rinkos dalyviai reikšmingų pokyčių nesitiki, tačiau aiškiai nurodo, kad transporto paslaugų apimtys gali mažėti (29 proc.), kaip ir jų kainos (20 proc.).
Visgi, nemaža dalis apklaustųjų (22 proc.) viliasi, kad transporto bei sandėliavimo paslaugų kainos didės, kaip ir darbuotojų atlyginimai, kurių augimo tikisi nemaža dalis – net 24 proc. respondentų. Tuo tarpu, darbuotojų skaičiaus pokyčio aiškiai nesitikima (54 proc.), bet reikšmingai nurodoma, kad jis mažės, panašiai tiek, kiek didės – po 16 ir 15 proc. atitinkamai.
Tas pats laukia investicijų bei plėtros – šiuo klausimu fiksuojama netgi didžiausia neigiama tendencija (6 proc.), reiškianti, jog verslui teks taupyti, nurodoma pranešime.
Pažymėtina, kad šių metų liepą LVS inicijuotoje transporto sektoriaus rinkos dalyvių apklausoje dalyvavo beveik šimtas respondentų. Daugiausia – transporto, logistikos bei sandėliavimo paslaugas teikiančių vidutinių ir smulkių bendrovių vadovai.
Viso pasisakė 24 verslo šakų atstovai, įskaitant eksporto, statybos, inžinerijos, medžio apdirbimo bei baldų gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei kitų asociacijai priklausančių ir su transportu susijusių tiekimo grandinės įmonių vadovai.
LVS lūkesčių indeksas skaičiuojamas penkių balų sistema, kur didžiausia reikšmė rodo ženklų padidėjimą, o žemiausia – ženklų sumažėjimą.
Transporto rinkos dalyvių lūkesčių indeksą LVS pradėjo fiksuoti pirmą kartą. Tai yra nauja iniciatyva, šalia nuolat vykdomų asociacijos narių apklausų. Lūkesčių indekso anketos ir rezultatai numatomi skelbti kas pusmetį. Sekantis laikotarpis bus vertinamas 2024 metų sausį.