„Gyvenvietėse – „Aibėse“, Maximose“, paštuose, net kaimelio krautuvėlėje bus galima įsigyti bilietą“, – Seimo Darbo partijos frakcijos posėdyje pirmadienį sakė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės bendrovės „LTG Link“ vadovas Linas Baužys.
Pasak jo, tai bus galima padaryti nuo 2023 metų vidurio.
„Dabar jungiame bilietus su Vilniaus „Susisiekimo paslaugomis“, – sakė L. Baužys.
„LTG Link“ vėliau BNS pranešė, kad įmonė vertina galimybes ateityje klientams pasiūlyti daugiau traukinių bilietų įsigijimo kanalų – pavyzdžiui, vieno ar kito galimo partnerio parduotuvėse, o šiuo metu vertinama situacija rinkoje. Apie sprendimus bendrovė žada informuoti viešai.
Lietuvos paštas BNS teigė negalintis tokios informacijos komentuoti detaliau, nes „LTG Link“ kol kas nesikreipė dėl galimo traukinių bilietų pardavimo bendrovės pašto skyriuose. Paštas taip pat nurodė, jog yra „atviras įvairioms bendradarbiavimo galimybėms“.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Vainienė BNS teigė negirdėjusi, kad traukinių bilietus norima pardavinėti parduotuvėse.
Beveik 100 įmonių, kurioms priklauso 334 parduotuvės, vienijančios Nepriklausomų prekybos įmonių asociacijos pirmininkas Eimutis Radžvila BNS taip pat teigė apie galimą prekybą traukinių bilietais nieko nežinantis.
„Čia, matyt, yra kol kas jų mintys. Man tai naujiena. Negirdėjau dar iš viso, kad mūsų nariams kas nors siūlytų dalyvauti tokiame projekte“, – BNS sakė asociacijos vadovas.
Anot jo, nedidelėse parduotuvėse būtų įmanoma prekiauti šiais bilietais: „Tereikia programinę įrangą įdiegti. Tik klausimas, ar tai apsimoka prekybininkui. Dabar daug ką jiems norima primesti“.
„KOPS mažmenos“, vienijančios apie pustrečio šimto parduotuvių, vadovas Simas Bendorius taip pat sako, kad „LTG Link“ apie tai su juo nekalbėjo.
„Daug kur mūsų parduotuvėse yra „Perlo“ terminalai, jeigu paleis per juos ir bus galimybė“, – tvirtino jis.
S. Bendorius mano kad LTG su organizacija gali ir nesiderėti, o kreiptis tiesiai į konkrečių parduotuvių, kurios yra arčiausiai traukinių stočių, savininkus.
„Gali atskiri kooperatyvai, kurie valdo nuo trijų iki 30 parduotuvių, derėtis. Pas mus 300 parduotuvių, o juos domina tik koks 10. Tai su jomis gal ir kalbėsis“, – svarstė jis.
„Perlo“ komunikacijos specialistė Brigita Katinaitė BNS šios temos nekomentavo, nes „Perlas“, anot jos, nėra „susijęs su minėtu projektu“.
Anot L. Baužio, „LTG Link“ nesvarsto traukinių stotyse įrengti daugiau bilietų kasų: „Eisime labiau į skaitmenizaciją. Jeigu yra kasa, turi būti beveik trys darbo vietos, o stočių stotelių Lietuvoje turime beveik 160“.
L. Baužio teigimu, dabar bilietų be antkainio galima įsigyti ir traukiniuose – čia paprastai tam rezervuojamos keturios ar penkios laisvos vietos.
Įmonė vėliau BNS patikslino, kad dabar be papildomo aptarnavimo mokesčio bilietus traukiniuose galima įsigyti, jei stotyje nėra arba neveikia bilietų kasa, taip pat tokius bilietus gali įsigyti vyresni nei 80 metų senjorai, „Pola“ kortelės turėtojai, individualių poreikių žmonės ir kiti nuo šio mokesčio atleisti asmenys.
„LTG Link“ keleivius ragina bilietais pasirūpinti iš anksto – tai patogiausia padaryti internetu arba mobiliojoje programėlėje.
„Bilietų į vietinio susisiekimo traukinius pardavimus pradedama iki traukinio išvykimo likus 30 dienų. Bilietus taip pat galima įsigyti didžiosiose geležinkelio stotyse esančiose bilietų pardavimo kasose jų darbo metu“, – komentare BNS teigia įmonė.