„Pasakyti, kad jiems bus geriau, sunku. Žinau, kodėl jie taip blogai gyvena – naftos perdirbimas Europoje buvo organizuojamas taip, kad prisistatė labai daug įmonių, kurios eksportuodavo labai daug produkto. „Mažeikių naftos“ pajėgumai penkis kartus didesni nei Lietuvos rinka“, - kalbėjo degalinių tinklo vadovas.
Pasak I. Paleičiko, prie liūdnos gamyklos padėties prisidėjo ir politika Europoje: žemyne nuolat kalbama, kad reikia naudoti kuo mažiau kuro. Per tuos metus kuro suvartojimas Europoje sumažėjo 20-30 proc.
Europoje esančioms naftos perdirbimo gamykloms baimę pradėjo sėti ir didelėse rinkose (Kinija, Vidurio Azija) pradėtos statyti gamyklos.
„Išėjo taip, kad Europoje pajėgumų perteklius yra milžiniškas – apie 100 mln. tonų naftos. Tai lygu 10 gamyklų tokioms kaip “Orlen“. Neturėdamos savo naftos jų išgyvenimas labai sunkus. Kažkas turės numirti“, - kalbėjo I. Paleičikas.
Vis dėlto „Lukoil Baltija“ atstovas teigė, kad ir toliau žada palaikyti „Orlen Lietuvą“ bei iš jos pirkti degalus. Šiuo metu degalinių tinklas perka apie 90 proc. kuro iš „Orlen Lietuvos“.
„Eksportuojame tik tiek, kad būtų rinkos kaina, kad jos neužkeltų. Per pastaruosius trejus, ketverius metus, kai pradėjome importuoti, kuro kaina pasidarė teisinga“, - atviravo I. Paleičikas. „Orlen Lietuva“ degalai naudojami taip pat ir Lenkijos, Estijos rinkoje. Apie 10 proc. importuojama perkant iš „Neste Oil“.
Paklaustas, kas galėtų išgelbėti Lietuvoje veikiančią naftos perdirbimo bendrovę, „Lukoil Baltija“ vadovas teigė, kad atsakyti į šį klausimą sunku, tačiau bendrovei būtinas vamzdynas iki Klaipėdos.
Ketvirtadienį „Orlen Lietuva“ išplatinti šių metų pirmo ketvirčio duomenys rodo, kad per pirmus šių metų mėnesius palyginus su praėjusių metų pirmu ketvirčiu už parduotus produktus gauta 43 proc. mažiau pajamų, bendri pardavimai krito 40 proc.
„Siekiant iki minimumo sumažinti nepalankių rinkos sąlygų įtaką, naftos perdirbimo produktų gamybos apimtys buvo sumažintos iki būtinojo minimumo – gamykla dirbo 60 proc. faktinio savo pajėgumo. Dėl šios priežasties bendrovės pajamos, lyginant su tuo pačiu 2013 m. periodu, sumažėjo 43 proc. Bendrovės EBITDA (pelnas iki palūkanų, mokesčių, amortizacijos ir nusidėvėjimo atskaitymų) pagal LIFO apskaitos metodą šių metų I ketvirtį sudarė -21 mln. JAV dolerių, o tai yra 60 mln. JAV dolerių mažiau nei 2013 m. I ketvirtį. Vis dėlto šis rodiklis buvo 27 mln. JAV dolerių geresnis nei praėjusių metų paskutinį ketvirtį.”, - rašoma pranešime spaudai.
„ORLEN Lietuva“ generalinis direktorius Ireneusz Fąfara pabrėžė, kad prie neigiamo veiklos rezultato prisidėjo ir didelės logistikos sąnaudos, todėl prašoma šiuo klausimu valdžios paramos. Bendrovė nori, kad būtų sumažinti geležinkeliais vežamų produktų krovinių tarifai.
„Šiuo metu jie yra didesni nei moka bendrovės konkurentai Baltarusijoje bei Rusijoje“, - pabrėžia „Orlen Lietuva“.
Skelbiama, kad pardavimai suprastėjo ir Latvijoje bei Estijoje – 11 proc.
Daugiau tikisi iš Lenkijos rinkos
Į spaudos pusryčius žurnalistus sukvietusi „Lukoil Baltija“ taip pat užsiminė apie savo ateities planus. Nuo šių metų pradžios „Lukoil Baltija“ perduotas „Lukoil“ degalinių tinklo valdymas Lenkijoje.
Kalbėdamas apie plėtros galimybes I. Paleičikas teigė, kad Lietuvoje plėtros galimybių nemato. Čia jau turima 25 proc. rinkos, tačiau Lenkijoje potencialas įžvelgiamas.
„Lenkijoje galimybės kitokios. Ten vienoje degalinėje pilasi du kartus daugiau degalų“, - pastebėjo 5 proc. Lenkijos rinkos užimančio degalinių tinklo vadovas. Bendrovės tikslas – Lenkijoje užimti apie 10 proc. rinkos.
Atsisako degalų be priedų
Spaudos pusryčiuose „Lukoil Baltija“ taip pat pranešė, kad savo degalinių tinkluose atsisako kuro be priedų. Paprastą benziną keičia „Ecto“ degalai. Klientams bus siūlomas ir daugiau priemaišų turintis „Ecto plus“ kuras. „Ecto Plus“ benzinas už „Ecto“ benziną kainuos 7-8 ct/l brangiau. Degalinėse su priedais bus pardavinėjamas ir dyzelinas.
„Priedai degaluose atsirado maždaug prieš 10 metų. Madą diktuoja amerikiečiai. Ten priedai kure jau yra privalomi“, - kalbėjo I. Paleičikas.
„Lukoil Baltija“ atstovai teigia, kad degaluose esančios priemaišos taupo degalus ir mažina kenksmingų medžiagų emisiją. Tyrimai laboratorijose rodo, kad degalai su priedais leidžia suvartojamo kuro kiekį mažinti iki 5 proc.
Kalbėdamas apie degalų pardavimo tendencijas, I. Paleičikas pastebėjo, kad nuo šių metų pradžios sustojo benzino pardavimų kritimas. Įmonė netgi pradėjo fiksuoti šiokį tokį benzino pardavimų augimą.
„Jei anksčiau Lietuvos rinka prieš 6-7 metus parduodavo 600 tūkst. tonų per metus, tai dabar nebesiekia 400 tūkst. tonų. Tik šiais metais atsirado tendencija, kad pardavimai stabilizavosi ir net pradėjo šiek tiek augti“, - teigė jis.
Kokia šio pokyčio priežastis, „Lukoil Baltija“ vadovas atsakyti negalėjo, tačiau svarstė, kad prie to galėjo prisidėti ir griežtesnė nelegalaus kuro įvežimo kontrolė pasienyje.
„O gal žmonės pradėjo skaičiuoti. Jei per metus nuvažiuoji mažiau nei 50 tūkst. kilometrų, tai ekonomiškai naudingiau pirkti benzininį automobilį, nes kitaip nepavyks padengti pigesniu kuru brangesnio dyzelinio automobilio kainos“, - aiškino I. Paleičikas.
Nepaisant optimistinės situacijos benzino pardavimuose, ir toliau mažėja automobiliams skirtų dujų pardavimai. „Lukoil Baltija“ vadovas pranašauja, kad po maždaug penkerių metų šis produktas gali išvis dingti iš degalinių dėl poreikio trūkumo.
„Lukoil Baltija“ Lietuvoje valdo 115 degalinių. Iš viso bendrovė aptarnauja 890 degalinių Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Lenkijoje.
