Kaip rašoma pranešime, šiuo metu iš Lietuvos oro uostų skrendama 77 kryptimis. Planuojama, kad bent 20 krypčių bus laikinai, iki sausio pabaigos ar vasario pradžios, sustabdoma. Didžioji dalis jų bus atkurta ir pavasario pradžioje planuojama vėl turėti 75 kryptis iš Lietuvos.
Skrydžių stabdymas – ne tik dėl pandemijos
Tokį reikšmingą krypčių atšaukimą aviakompanijos priskiria sudėtingėjančiai pandeminei situacijai dėl plintančios omikron atmainos, tačiau Jorio Gintilo nuomone, tai nėra pagrindinė priežastis.
„Nors nauja atmaina tikrai įnešė nežinomybės, didelių pokyčių reikalavimuose keliaujantiems nėra, vis dar galima gan laisvai keliauti su galimybių pasais ar europiniais skiepų pažymėjimais bei neigiamais testais. Šiek tiek sugriežtėjo reikalavimai keliaujantiems į trečiąsias šalis, ne Europos Sąjungos ribose.
Tačiau teigti, kad būtent todėl buvo sustabdytos net 20 krypčių, negalima. Tai daugiau pragmatiška aviakompanijų politika atsižvelgiant į kelis faktorius: dėl skrydžių sezoniškumo sumažėjusią paklausą, „apsidraudimą“ dėl nežinomybės susijusios su galimais nacionaliniais apribojimais patenkant į kitas šalis bei nepasiteisinusios prognozės dėl kai kurių maršrutų atsiperkamumo“, – teigia J. Gintilas.
Pažymėtina, kad dauguma skrydžių buvo atšaukti į ne ES šalis, tokias kaip Jungtinė Karalystė, Izraelis, Ukraina, Norvegija, Armėnija ir t.t. O daugiausiai skrydžių visoje Europoje atšaukinėjančios aviakompanijos „Wizz Air“ ir „Ryanair“ Lietuvoje užima beveik 60 proc. Lietuvos skrydžių rinkos, todėl jų sprendimai atsisakyti tam tikrų maršrutų turi didelę reikšmę mūsų skrydžių pasiūlai.
Anot LAVIA valdybos pirmininko, didelę įtaką tokiems sprendimams turėjo ir natūralus sezoniškumas.
„Žiemos sezono metu, ypač sausio mėnesį, lėktuvų apkrova sumažėja kiekvienais metais. Žinodamos apie natūralų keleivių srautų mažėjimą ir matydamos tam tikrą valstybių pasimetimą dėl pandemijos valdymo politikos, aviakompanijos šiek tiek apsidraudžia ir skrydžius atšaukia iš anksto, siekdamos išvengti galimo kompensacijų keleiviams mokėjimo.“ – teigia J. Gintilas.
Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu, keleiviams apie atšauktą skrydį pranešti privaloma ne vėliau nei 2 savaitės iki skrydžio. Antraip keleiviams priklauso kompensacija.
Nors kaip vieną krypčių stabdymo priežasčių aviakompanijos minėjo ir pilotų trūkumą dėl pandemijos bei karantinavimosi reikalavimų, Joris Gintilas abejoja tokio teiginio aktualumu mūsų rinkoje.
„Lietuvoje, net visoje Europoje darbo rankų tikrai netrūksta. Jungtinėse Amerikos Valstijose ši problema yra reali, tikrai nemažas kiekis pilotų negalėjo vykdyti skrydžių dėl teigiamų testų, tačiau mūsų rinkoje nei pilotų, nei orlaivių trūkumo nėra.“
Kada sulauksime atsigavimo?
Iki šiol aviacijos atsigavimo tendencija buvo gana teigiama.
„Lyginant su 2019 metais, 2021 metų lapkričio mėnesį buvo pasiekti 62 proc. buvusio reguliarių skrydžių keleivių srauto. Gruodžio mėnesio pradžioje buvo pasiekti net apie 70 proc. Tuo tarpu užsakomųjų skrydžių srautai jau dabar viršija 80 proc. priešpandeminio lygio“, – teigia J. Gintilas.
„Kiek šiuo metu sumažėjo srautai bus galima tiksliau pasakyti tik susipažinus su sausio mėnesio statistika, tačiau tikėtina, kad tendencijos išliks pozityvios, atšaukimai bus daugiau laikino pobūdžio. Žinoma, tam tikra neužtikrintumo inercija dėl omikron atmainos bei nauji neaiškūs reikalavimai keliaujantiems gali dar koreguoti keleivių srautus.
Tačiau jeigu situacija drastiškai nesikeis ir Europos valstybės masiškai nenustatys griežtų karantino sąlygų, labai tikėtina, kad kovo ar balandžio mėnesiais mes grįšime atgal prie pozityvių nuotaikų ir skrydžių krypčių pasiūla bei srautai jau bus sulyginami su tuo ką turėjome 2019 metais“, – įžvalgomis dalinasi Nacionalinės aviacijos asociacijos LAVIA valdybos pirmininkas Joris Gintilas.
Delfi primena, kad Lietuvos oro uostų duomenimis, iš Vilniaus sausį „Wizz Air“ stabdo skrydžius į Jerevaną, Bilundą, Tel Avivą, Birmingemą, Donkasterį, Liverpulį, Belfastą ir Lvovą.
„Air Baltic“ stabdo skrydžius į Dubliną, o „Ryanair“ – į Bilundą, Tel Avivą, Birmingemą, Lidsą, Liverpulį, Charkovą.
„Norwegian Air Shuttle“ taip pat stabdo skrydžius į Bergeną, Stokholmą ir Bremeną.
Iš Kauno „Ryanair“ stabdo skrydžius į Alborgą, Bristolį, Liverpulį, Mančesterį, Helsinkį, Geteborgą ir Stokholmą.
Iš Palangos oro uosto „Wizz Air“ ir „Ryanair“ stabdo skrydžius į Londoną.