Interviu BNS R. Masiulis pripažino, kad strateginių įmonių sandorių tikrinimas kartais vėlina procesus, tačiau į nacionalinio saugumo interesus turi būti atsižvelgta. Ministras tikisi, jog tiek EK, tiek partneriai supras, jog tai nėra daroma iš blogos valios, ir jei reikės, jis pats žada kalbėtis tiek su Briuseliu, tiek su „Orlen Lietuva“, tiek su Latvija.
R. Masiulis teigia neturintis žinių apie galimus korupcijos požymius Rengės atstatymo rangovo konkurse. BNS žiniomis, vyriausybinė komisija turi informacijos, kad konkurso laimėtoja bendrovė „Vitras-S“ galėjo tartis su antroje vietoje likusia Latvijos geležinkelių antrine įmone dėl dalyvavimo konkurse.
– Komisijos sprendimo kol kas nėra, rangovo atrankos konkursas užsitęsė, neaišku kada jis bus pasirinktas ir kaip klostysis tolesnis procesas, tuo metu Lietuva įsipareigojo Europos Komisijai bei partneriams atstatyti Rengę iki šių metų pabaigos. Kaip tas įsipareigojimas bus įvykdytas?
– Kol kas terminai įmanomi, reikia tikėtis, kad visos procedūros bus atliktos, todėl tas įsipareigojimas bus įvykdytas. Šiandien dar neturim pagrindo sakyti, kad jis nebus įvykdytas. Jei taip galiausiai susiklostytų, aš labai viliuosi, kad Europos Komisija priims tuos objektyvius kriterijus, nes konkursai, viskas buvo pravesta pakankamai greitai.
Bet reikia suprasti, kad Lietuvoje tik nuo pernai metų pradėjo veikti Nacionalinio saugumo įstatymas, ir jo taikymas tikrai užima laiko, reikia surinkti krūvas pažymų ir taip toliau. Deja, taip atsitiko, kad dėl laimėtojų reikia kreiptis į komisiją (strateginių įmonių sandorius tikrinančią vyriausybinę komisiją – BNS). Įvertinus, kad Lietuva negaišo šiaip sau laiko, tai yra tiesiog dėl nestandartinių aplinkybių susiklosčiusi situacija, todėl net jeigu kažkoks vėlavimas atsitiks, manau, kad Europos Komisija supras.
– Ar ministerija ar jūs asmeniškai pasiryžęs kalbėtis su Europos Komisija, jeigu reikėtų aiškintis?
– Taip, ne tik su Europos Komisija, lygiai taip pat ir mūsų partneriams lenkams, latviams turėtų irgi būti suprantama, kad kartais valstybės, vertindamos nacionalinio saugumo kriterijus, susiduria su papildomomis procedūromis. Čia nėra blogos valios, nėra vilkinimo dėl blogos valios ir aš esu įsitikinęs, kad tiek Latvija, tiek Lenkija supras, kad čia tiesiog procedūrų klausimas, ir labai viliuosi, kad jis kuo greičiau bus išspręstas.
- Mūsų žiniomis, komisijai, kuri tikrina tokius sandorius, kilo įtarimų, kad konkurse galėjo būti korupcijos požymių. Ar jums žinomi faktai apie tai, ar turite informacijos, kad galėjo būti susitarimai tarp potencialių rangovų ar kitokių korupcinių santykių?
– Ministerija tokių faktų neturi, reikėtų dėl detalesnės informacijos kreiptis į „Lietuvos geležinkelius“, ar jie tokius dalykus mato, ar ne, be to, tam yra ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ji, gavusi tam tikrus faktus, turi priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Kol kas tokių sprendimų nėra, jokių formalių procedūrų neinicijuota, tai situacija nesikeičia.
– Tarnyba BNS pranešė, kad ji neatliks detalaus konkurso procedūrų vertinimo, nes viskas su jomis yra gerai.
– Lietuvoje viešieji pirkimai reguliuojami pagal įstatymą, tai tokiu atveju situacija nesikeis.
– Kokios informacijos buvo paprašyta iš ministerijos ir ką pateikėte ar pateiksite komisijai?
– Negalėčiau atsakyti, man reikėtų pasižiūrėti, ar aš galiu komentuoti tuos dalykus.
– Komisija, mūsų žiniomis, nėra linkusi suteikti leidimo pasirašyti sandorį su „Vitras-S“, kuri yra „Skinest Rail“ grupės dalis – kitai jos įmonei „Skinest Baltija“ dėl akcininko Olego Osinovskio ryšių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, pernai nebuvo leistas sandoris su „Lietuvos geležinkeliais“. Logiška galvoti, kad „Vitras-S“ taip pat gali būti neleista pasirašyti sutarties. Kokią išeitį matote iš situacijos?
– Dėl komisijos negaliu komentuoti, priklausomai nuo to, kokie bus sprendimai komisijoje, toliau dėliosis viskas pagal viešųjų pirkimų taisykles. Ministerija į šiuos procesus nesikiša ir negali kištis.
– Vyriausybė ir komisija motyvuoja savo sprendimus grėsme nacionaliniam saugumui. Ar įžvelgiat tą grėsmę, jei „Vitras-S“ būtų patikėta atstatyti Rengės ruožą?
– Nacionalinio saugumo klausimais turime specialią komisiją, kuri nustato, ar yra grėsmė. Nei ministerija, nei „Lietuvos geležinkeliai“ tokios prerogatyvos neturi, tai tikrai negaliu komentuoti, ką aš matau ir ko nematau, nes yra formalizuota procedūra Lietuvoje.
Galiu komentuoti dėl paties proceso – tai normalus procesas, valstybė, įvertinusi visas geopolitines rizikas – ir ne mes vieninteliai pasaulyje, daugėja šalių, kurios įsiveda tokius specialius įstatymus dėl nacionalinio saugumo – tai natūralu, kad yra šiek tiek apsunkintos procedūros, teismai prasideda, testavimas tos sistemos, ir tie įstatymai turi būti tobulintini, kad tas procesas būtų sklandesnis, bet nacionalinis saugumas yra labai svarbus dalykas, mes privalom į jį atsižvelgti.
– Ar jūs dalyvaujate keičiant įstatymą dėl strateginių įmonių? Mūsų žiniomis, siūloma suteikti kitokį statusą infrastruktūros projektams ES šalių pasienyje, tai reikštų, kad Rengės ruožas nebūtų šios komisijos nagrinėjimo objektas, ir tuo atveju išsispręstų problema.
– Tokios diskusijos vyko, bet mes turime suprasti, kad sprendimai, jeigu jie ir galėtų būti priimti, tai bus ateityje. Sprendimai nepriiminėjami atgaline data.
– Bet jei būtų skubos tvarka priimta Vyriausybėje ir Seime, gal dar būtų galima įšokti į tą traukinį.
– Sunku komentuoti dėl teisinių niuansų. Aš taip suprasčiau, jeigu mes priimam sprendimą, jis turėtų galioti ateičiai, o ne praeičiai.
– Ar ministerija dalyvauja rengiant pataisas?
– Taip, dalyvauja, mes svarstom, kurie dalykai nėra tokie jautrūs nacionaliniam saugumui, diskutuojam. Tai yra procesas, kuris po truputį yra tobulinamas, kad būtų sklandesnis, kad dėl kiekvieno varžto nereikėtų eiti į komisiją, kai tikrai tos rizikos nėra nacionaliniam saugumu, bet plačiau komentuoti sunku, reikia palaukti sprendimo.
– O dėl įmonių, kurių sandoriai turi būti tikrinami, sąrašo pokyčių galėtų būti?
– Nežinau ir negaliu komentuoti.
– Dėkoju už pokalbį.