„Šiandien pasirašiau įsakymą dėl atšaukimo (...) A. Vaitkaus iš pareigų. Šiandien ponas A. Vaitkus pranešė, kad atšaukia savo nusišalinimą nuo sprendimų priėmimo tam tikrų bendrovių uoste (...). Tai verčia reaguoti nedelsiant. Taip pat šiandien gavau ir valdybos nuomonę. Ir valdyba abejoja, kad ponas A. Vaitkus gali pilnavertiškai atlikti savo pareigas“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė R. Masiulis.
„Įvertinus tas aplinkybes ponas A. Vaitkus yra atšaukiamas iš generalinio direktoriaus pareigų“, – teigė ministras.
Pasak jo, uosto direkcija yra strateginė valstybės įmonė, jai galioja aukščiausi skaidrumo standartai.
Pirmadienis yra paskutinė A. Vaitkaus darbo diena, jį laikinai pavaduos pavaduos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.
R. Masiulis neatmeta galimybės, kad sprendimas dėl A. Vaitkaus atleidimo gali kainuoti ir jam pačiam susisiekimo ministro postą.
Pasak jo, A. Vaitkui atšaukus savo ankstesnį nusišalinimą nuo sprendimų, susijusių su jį rinkimų kampanijos metu parėmusiomis įmonėmis, kyla akivaizdus interesų konfliktas, kurio negalima toleruoti.
„Kai jis grįžo į uostą, kaip jis gali prižiūrėti savo politinius partnerius objektyviai, o juo labiau šiandien, kai išreiškė nusišalinimo atšaukimą. Tai yra tiesioginis konfliktas ir gali mesti šešėlį visam uostui“, – dėstė ministras.
Jis tikino, kad dar iki rinkimų kalbėjosi su A. Vaitkumi apie jo dalyvavimą rinkimuose.
„Dar iki rinkimų su ponu A. Vaitkumi buvau susitikęs ir jo prašiau, jam sakiau, kad negalima su įmonėmis dalyvauti rinkimuose, o po to jas prižiūrėti. Mano siūlymas buvo tiek grąžinti finansines lėšas tų įmonių vadovams, kurie parėmė partiją šiuose rinkimuose, tiek ir juos išbraukti iš rinkiminio sąrašo ėjimo į miesto tarybą. Turėjome tokį pokalbį su ponu A. Vaitkumi, bet niekas nepasikeitė“, – sakė R. Masiulis.
Skvernelis buvo informuotas
DELFI pasiteiravo, ar apie šį sprendimą žinojo premjeras Saulius Skvernelis. Susisiekimo ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė patvirtino, kad prieš pasirašydamas įsakymą atleisti, R. Masiulis informavo ministrą pirmininką apie tai, kad bus atleidžiamas uosto direktorius.
„Premjeras išklausė sprendimą, o sprendimas vis tiek – ministro rankose“, – pridėjo atstovė.
Premjero patarėjas Tomas Beržinskas DELFI patvirtino, kad S. Skvernelis buvo iš anksto informuotas apie priimtą sprendimą.
„Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra ypatingai svarbus bei reikšmingas objektas Lietuvai. Pastaraisiais metais uostas demonstravo labai gerus rezultatus. Premjero teigimu, ministras turi užtikrinti, jog uostas ir toliau veiks sklandžiai bei teiks išskirtinę naudą Lietuvos ekonomikai“, – teigė patarėjas.
Landsbergis sveikina Masiulio principingumą
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis, vertindamas susisiekimo ministro Roko Masiulio sprendimą atleisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių Arvydą Vaitkų, sveikina ministrą už parodytą principingumą, reikalaujant iš pavaldžių įmonių vadovų laikytis vakarietiškų skaidrumo standartų.
„Džiaugiuosi, kad ministras sau ir ministerijai pavaldžioms institucijoms kelia vakarietiškus skaidrumo standartus ir pasielgė vieninteliu įmanomu teisingu būdu. Glumina tai, kad Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis ignoravo ir nacionalinio saugumo komisijos pateiktą neigiamą informaciją apie A.Vaitkų iškėlusią partiją rėmusių verslininkų veiklą, ir elementarius skaidrumo principus. Dar daugiau – viešai spaudė ministrą neliesti susikompromitavusio Arvydo Vaitkaus. Todėl šiandieninis ministro sprendimas vertas pagarbos ir palaikymo“, – pabrėžė G. Landsbergis.
Vyko tyrimas
R. Masiulis praėjusią savaitę ėmėsi platesnio tyrimo dėl A. Vaitkaus ir galimo jo pavaldinių interesų konflikto ir, gavęs institucijų bei uosto valdybos išvadas, žadėjo netrukus spręsti dėl A. Vaitkaus likimo poste. Pasak R. Masiulio, jis kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), Valdymo koordinavimo centrą, uosto valdybą ir paprašė atsakymus pateikti skubiai.
Pats A. Vaitkus BNS praėjusią savaitę sakė dar neapsisprendęs dėl savo ateities ir ketinantis dėl to tartis su Vyriausybės bei Seimo nariais.
Su uosto vadovu praėjusią savaitę susitikęs valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis BNS sakė, kad A. Vaitkus gali toliau vadovauti Klaipėdos uostui, o priekaištus dėl interesų konflikto vadino nepagrįstais. Anot R. Karbauskio, Klaipėdos mero rinkimuose dalyvavusio ir į savivaldybės tarybą išrinkto A. Vaitkaus pašalinimu gali būti suinteresuoti neskaidrių interesų turintys asmenys.
Uosto valdybos pirmininkas Nerijus Udrėnas anksčiau sakė, kad A. Vaitkaus planai dirbti miesto taryboje ir uosto direkcijoje jam kelia klausimų dėl galimo interesų konflikto, o nepriklausomas valdybos narys Vaidotas Rūkas tvirtino, kad A. Vaitkus vieno iš šių postų turėtų atsisakyti.
R. Masiulis praėjusią savaitę teigė, kad padėtis dėl A. Vaitkaus yra labai komplikuota – nors uosto vadovas ir nusišalinęs nuo sprendimų, susijusių su uosto įmonių atstovais, išrinktais į miesto tarybą, nežinia, kaip jis galės pasirašyti naujus uosto žemės nuomos tarifus arba spręsti su uosto geležinkeliu susijusius reikalus.
Jo teigimu, taip pat neaišku, ar uosto direkcijos darbuotojai, pavaldūs vadovui, bus nepriklausomi tų įmonių atžvilgiui. Susirūpinimą, R. Masiulio teigimu, kelia tai, kad visi uosto geležinkeliai bus perduoti uostui, tuo metu viena privati uosto bendrovė teikia paslaugas geležinkeliams.
Anot R. Masiulio, neaišku, kas turėtų priimti sprendimus, jeigu jų negalės priimti direkcijos vadovas.
„Valstiečių“ rinkimų kampaniją parėmusio Birių krovinių terminalo vieno savininkų Igorio Udovickio įmonė „Gargždų geležinkelis“ teikia paslaugas uoste bei siekia gauti pajėgumų vežti krovinius per Lietuvą.
Dėl A. Vaitkaus elgesio tyrimą pradėjo VTEK – Seimo narės konservatorės Gintarės Skaistės prašymu ji aiškinasi, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimo deklaruoti privačius interesus. Kartu su šiuo bus nagrinėjamas ir R. Masiulio prašymas pateikti nuomonę dėl A. Vaitkaus galimo interesų konflikto, BNS sakė VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė.
„Kadangi tyrimas nėra baigtas, komisija negali pateikti savo nuomonės, nebaigusi nagrinėti visų aplinkybių. Komisija dar yra užsiprašiusi papildomos informacijos, reikia ją išanalizuoti ir tuomet kai bus baigtas tyrimas, komisija galės ir savo nuomonę pateikti“, – sakė ji.
LRT sausį skelbė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų kampanijai 44 tūkst. eurų paaukojo verslo santykiais susiję asmenys, pavyzdžiui, tarp jų – baltarusiškų trąšų karaliumi pramintas klaipėdietis verslininkas I. Udovickis ir jo sutuoktinė.
Be to, kampaniją maksimaliomis beveik 8,8 tūkst. eurų sumomis parėmė su uostu susiję verslininkai – I. Udovickio ir „Belaruskalij“ valdomo Birių krovinių terminalo vadovas Vidmantas Dambrauskas bei „Kamineros grupės“ savininkas Arūnas Tuma. Pastarieji su „valstiečių“ sąrašu taip pat išrinkti į Klaipėdos miesto tarybą.
Vaitkus: sprendimas mane atleisti yra politizuotas
Klaipėdos jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus teigia, kad sprendimas jį atleisti yra politizuotas.
„Manau, kad sprendimas yra politizuotas ir daugiau neturiu ką pasakyti“, – BNS teigė A. Vaitkus.
Pasak jo, atleidimo motyvų valdyba jam neišdėstė, be to, jis buvo išprašytas iš jos posėdžio.
„Aš neturėjau teisės nei paaiškinti, nei argumentuoti, nei išklausyti klausimų, kurie kyla. Susidariau įspūdį, kad tai buvo iš anksto nuspręsta ir mano paaiškinimo nebereikėjo, kaip ir rodo praktika“, – teigė A. Vaitkus.
A. Vaitkus taip pat teigė kol kas nežinantis, ar skųs atleidimą teismui.
Klaipėdos mero rinkimus pralaimėjęs, bet į miesto tarybą išrinktas Klaipėdos uosto vadovas buvo atleistas pirmadienį. Pasak susisiekimo ministro Roko Masiulio, abejotina, ar A. Vaitkus gali pilnavertiškai toliau eiti pareigas.
Klaipėdos uosto krovinių apyvarta per metus išaugo 8 proc.
Klaipėdos jūrų uosto krovinių apyvarta pernai siekė 46,58 mln. tonų ir buvo 7,9 proc. didesnė nei 2017 metais.
Kaip pranešė uosto direkcija, pajamos pernai siekė 63,74 mln. eurų ir 7 proc. viršijo 2017-ųjų pajamas. Pelnas prieš apmokestinimą padidėjo 9 proc., o investicijų įgyvendinta už 39 mln. eurų.
Šių metų sausio-vasario mėnesiais Klaipėdos uoste krova sudarė 7,9 mln. tonų ir buvo 8,8 proc. didesnė nei prieš metus. Vasarį fiksuotas 15 proc. augimas - tuo metu krova siekė 3,89 mln. tonų, kai tą patį laikotarpį prieš metus - 3,37 mln. tonų.