Dabar siūloma įpareigoti tokias zonas nustatyti iki 2024 metų, o įrengti iki 2025-ųjų ir tik tuose miestuose, kurie turi kurorto statusą arba daugiau nei 50 tūkst. gyventojų.
Tai reiškia, kad šios zonos turėtų būti nustatytos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir galbūt Alytuje bei Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos kurortuose.
Tokias Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas prieš Kalėdas priėmė svarstyti Seimas.
Pakeitimais, be kita ko, siūloma nustatyti ne mažos taršos transporto zonas, o apskritai mažos taršos zonas.
Pagal Alternatyviųjų degalų įstatymą, mažos taršos zona laikoma savivaldybės tarybos nustatyta miesto teritorija, kurioje ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršių.
„Mažos taršos zonos ten (didmiesčiuose ir kurortuose – BNS) būtų privalomos. Kitur savivaldybės galėtų savo nuožiūra patvirtinti“, – Seime teigė vienas jų iniciatorių, Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis.
Pasak jo, įrengti mažos taršos zonas kiekvienoje savivaldybėje yra perteklinis reikalavimas.
„Dauguma Lietuvoje miestų yra gana maži ir rasti ten gatvę ar vietą, kur turėtų būti ta mažos taršos zona, yra sudėtinga“, – tvirtino K. Adomaitis.
„Valstiečiui“ Arvydui Nekrošiui tvirtinant, kad tokios zonos galėtų būti „orientuotos ne į automobilių transportą“, o savivaldybės jas turėtų įrengti parkuose, miškeliuose, K. Adomaitis teigė, kad tai nebūtų teisingas kelias.
„Tuo keliu nenueisime, vis dėlto bus orientuojamasi į automobilių ir apskritai į automobilių eismo ribojimą ten, kur yra tarša. Gal kartais nebūtinai ta tarša atsiranda dėl pačių automobilių, gal dėl pramonės, bet būtų būtent orientuojamasi į automobilių eismo vienokį ar kitokį ribojimą“, – kalbėjo K. Adomaitis.
Parlamentaras priminė, kad Susisiekimo ministerija, rengianti rekomendacijas dėl mažos taršos zonų nustatymo, numatys, jog tokios zonos būtų nustatomos orientuojantis į oro kokybės monitoringo duomenis.
Pasak K. Adomaičio, kelios savivaldos teritorijos jau yra pasitvirtinusios tokias zonas, tačiau ne visuomet tai padaryta teisingai.
„Pavyzdžiui, Subačiaus miestelyje, kiek skaičiau, prie seniūno namo nebus galima privažiuoti taršiu automobiliu. Tai truputį juokinga ir turbūt nelabai praktiška, ir nepadeda įgyvendinti taršos mažinimo tikslų“, – sakė parlamentaras.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas informavo, kad laiku, tai yra iki sausio, nė viena Lietuvos savivaldybė nenusimatė taršos zonų.
„Net Vilniaus, Kauno, Klaipėdos savivaldybės nenusistatė. Kažką turime daryti, nes tarša egzistuoja, savivaldybės to nepadarė, o jūs terminą pastumiate? (...) Turime problemą, kad nekovojama su tarša, ir jūsų pakeitimas dar labiau išima strateginius dokumentus, datas pavėlina ir nepasako, kad, klausykite, mes turėtume pasitempti, o neatsipalaiduoti“, – priekaištavo ministras.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas tvirtino, jog rajonuose labiau reikia skatinti elektromobilių įsigijimus, įrengti įkrovimo prieigas.
„Akmenės rajone yra viena elektromobilių krovimo stotelė, ta pati išjungta, nes elektra brangi“, – sakė jis.
Socialdemokratas Algirdas Sysas priekaištavo, kad pataisos dėl mažai taršių zonų inicijuojamos atmestinai, nenumatant tam lėšų.
„Pastatyti ženklą, kad ten yra mažos taršos zona, reikės, jis nemokamai neatsiras“, – priekaištavo jis.
K. Adomaičio teigimu, lėšų dabar prireiktų mažiau nei anksčiau manyta.
„Sumažės lėšų poreikis, nes šituo pakeitimu sumažintume savivaldybių kiekį, kurios turi tą mažos taršos zoną įgyvendinti. Pavyzdžiui, maži miesteliai nebeturėtų“. – tvirtino jis.
Konservatorius Sergėjus Jovaiša įsitikinęs, kad vietovių, kuriose būtų mažos taršos zonos, sąrašą reikia praplėsti į jas įtraukiant kurortines teritorijas.
Dabar yra penkios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos Strigailiškio ir Palūšės gyvenvietės bei Kulautuvos, Kačerginės ir dalies Zapyškio teritorija.