Beveik visus konkursus laimėjusios įmonės „Biseris“ komercijos ir tyrimų direktorius Boleslovas Vengrys sakė, kad jiems metami kaltinimai gali būti susiję su tuo, jog šių metų pabaigoje ar 2020 metų pradžioje Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ketina skelbti naujus kelių horizontaliojo ženklinimo viešuosius konkursus.
Direkcijos tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininko Evaldo Tamariūno atsiųstame laiške pastebima, kad 2017 metais vykdyti konkursai padidino konkurenciją, išlaidas sumažino perpus ir pernai leido sutaupyti apie 10 mln. eurų.
Nors Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) vertino aptariamus konkursus ir nustatė pažeidimų, tarnybos direktorė Diana Vilytė apibendrino, kad jie atlikti po ženklinimų pirkimų išskaidymo, įdėta daug pastangų, o pirkimų laimėtojai labai smarkiai sumažino kainą.
Ne raketų mokslas
2016 metų birželį VPT išplatino pranešimą, kuriame teigiama, jog kelių ženklinimas – tai ne raketų mokslas, ir tuo užsiimti pajėgios daugiau nei dvi įmonės Lietuvoje.
„Neužtikrinus viešųjų pirkimų konkurencijos, tiekėjams sudaroma galimybė manipuliuoti kainomis ir neužtikrinamas racionalus valstybės lėšų naudojimas“, – cituojama D. Vilytė.
Kaip pasakojo E. Tamariūnas, VPT pateikė išvadas, kuriose įpareigojo pirkimo objektus suskaidyti į smulkesnes dalis, proporcingai nustatyti kvalifikacinius ir kitus reikalavimus. Tai padarius, 2017 metų birželį LAKD paskelbė dešimt pirkimų iš 48 dalių.
Net 42 dalis laimėjo „Biseris“, dar trys atiteko įmonei „Gatas“.
Visuose dešimtyje pirkimų dalyvavo ir „Maniga“, tačiau nelaimėjo nė vieno. Konkursuose savo pasiūlymus dar teikė įmonės „Planeta“, „Kasandros grupė“, „Baltuvos projektai“ ir „Eismo juosta“.
„Norą dalyvauti minėtame konkurse pareiškė net 7 skirtingos įmonės. Tikimasi, kad šis pirkimas vyks sklandžiai, greitai, ir rangovai galės kuo skubiau pradėti darbus. Specialistų nuomone, visa tai lemtų beveik pusantro karto mažesnę numatytų darbų kainą“, – dar prieš sutarčių pasirašymą džiaugėsi LAKD.
Sutartys su „Biseriu“ ir „Gatu“ pasirašytos 2017 metų spalio 11 dieną.
VPT vėliau dar vertino pirkimą ir nustatė pažeidimų. LAKD įpareigota paviešinti sutartis su įkainiais ir nutraukti pakeitimus, kuriais norėta, remiantis technologine pertrauka, sutartis pratęsti.
Pateikė schemą
Tiek „Biseris“, tiek LAKD į klausimą, kodėl beveik visi darbai atiteko tai pačiai įmonei, atsako taip pat: jos pateikti pasiūlymai buvo pigiausi.
Įmonės „Maniga“ vadovas ir savininkas Marius Kašėta DELFI redakcijai pateikė pluoštą dokumentų, kuriuose aprašoma tokia schema:
„1. Kelių direkcijos sprendimais buvo patikslinti pačios paaiškinimai pirkimų procese. Vienu iš jų buvo nurodyta, kad pateikti preliminarūs ženklinimo darbų kiekiai gali didėti arba mažėti;
2. Taip pat Kelių direkcija vienu iš savo sprendimų nurodė, kad į viešojo pirkimo sutartį įtrauks nebe tiekėjo pasiūlymo kainą, o maksimalią sutarties kainą, kurią pati nurodė;
3. Atsižvelgiant į nurodytus Kelių direkcijos sprendimus, pareiškėjas iškėlė du galimus valstybės lėšų iššvaistymo (pasisavinimo) scenarijus:
A variantas: tiekėjas pirkimų sąlygų priede (pasiūlymo forma) visus darbų įkainius nurodo įprastomis rinkos kainomis, tačiau preliminarūs ženklinimo darbų kiekiai gali kisti, kaip kad nurodė Kelių direkcija, tad jis gali uždirbti maksimalią sutarties vertę (ne pasiūlymo bendrą kainą, kas, savaime suprantama, turėtų būti) naudodamasis preliminarių darbų keitimu – didinimu (apimtis neapibrėžta).
B variantas: tiekėjas pirkimų sąlygų priede (pasiūlymo forma) didžiausio preliminarių darbų kiekio (pavyzdžiui, ženklinimo paprastais kelio dažais) įkainį nurodo itin mažą, o mažiausio preliminarių darbų kiekio (pavyzdžiui, ženklinimo polimerinėmis medžiagomis (įskaitant plonasluoksnį)) įkainį nurodo itin didelį arba pateikia rinkos kainą. Šiuo atveju fiksuotų įkainių bendra pasiūlymo kaina yra įrašoma į pasiūlymo formą ir nurodoma bendra pasiūlymo suma (ne konkretūs įkainiai) tampa pasiūlymo kaina formaliai palyginti ir laimėtojui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis Kelių direkcijos sprendimais, preliminarūs darbų kiekiai gali kisti, laimėjusiam tiekėjui buvo sudaryta galimybė kelių horizontalųjį ženklinimą atlikti ne paprastais dažais, o polimerinėmis medžiagomis, kurių įkainis gerokai didesnis (kaip bus nurodoma toliau, būtent panašus variantas ir įvyko „Biserio“ atveju).“
„Biserio“ atstovas B. Vengrys į šiuos kaltinimus atsakė papunkčiui.
„Pirma, minima situacija yra įprasta visų viešųjų pirkimų praktika. Konkursuose pasiūlymai beveik visada teikiami dėl preliminarių kiekių, kuriuos nustato LAKD. Šios sąlygos visiems yra vienodos ir jos leidžia palyginti darbų įkainius. Sąlygose taip pat būna nurodytas ir minimalus darbų kiekis – kiek mažiausiai darbų bus nupirkta. O maksimalus darbų kiekis priklauso nuo kelių būklės, oro sąlygų – ar galima bus ženklinti, nuo to, kiek biudžeto iš viso šiems darbams LAKD yra paskyręs.
Tikslių darbų kiekių iš anksto LAKD net ir negali nustatyti, nes perkami ne naujo kelio ženklinimo darbai, o ženklinimo atnaujinimo darbai. Vadinasi, tik pavasarį galima matyti, ar ženklinimą reikia atnaujinti, ar ne. Ženklinimo būklė priklauso nuo daugelio veiksnių: kiek intensyviai buvo valomi ir barstomi keliai žiemą, kiek mašinų važiavo su dygliuotomis padangomis, kokie buvo temperatūrų svyravimai, kiek saulės buvo vasarą (dažų pigmentas blunka nuo saulės – kuo intensyvesnė saulė, tuo greičiau mažėja baltumas). Yra ir daug kitų veiksnių, kurių rengiant konkursą neįmanoma numatyti, tad neįmanoma visiškai tiksliai apskaičiuoti galutinių kiekių“, – dėstė jis.
B. Vengrys tvirtino, kad maksimalios sutarties kainos įtraukimas į sutartį taip pat yra normali praktika.
„Tai yra LAKD sprendimas, mes tam negalime turėti jokios įtakos. Ir mes, ir kiti konkurso laimėtojai maksimalią sutarties vertę sužinojome tik pasirašę sutartį“, – teigė jis.
Komentuodamas scenarijų A, „Biserio“ atstovas teigė, jog tai įprasta viešųjų pirkimų praktika.
„Yra perkami įkainiai, o ne kiekiai. Vėliau sutarties laikotarpiu, priklausomai nuo situacijos, LAKD patvirtina darbų apimtis, kurioms taikomi konkurse pateikti įkainiai. Darbų kiekius, tai, kiek turime paženklinti, nustato LAKD, mes tik įvykdome. Kiek žinome, ir kitų rūšių viešieji pirkimai turi įprastą praktiką – nustatomas įkainis, minimalūs kiekiai, o perkančiosios organizacijos pasilieka teisę reguliuoti galutinius kiekius pagal savo poreikius. Mums net būtų lengviau, jei tiksliai žinotume perkamą darbų kiekį, nes būtų paprasčiau planuoti savo resursus, bet mes suprantame, kad ne visada tai yra įmanoma“, – sakė jis.
Scenarijų B pašnekovas pavadino neįmanomu.
„Mes negalime rinktis, kokiu būdu ženklinti, – dažais ar polimerinėmis medžiagomis. Mes turime ženklinti tokiu būdu, kokiu kelias buvo paženklintas iki tol, nes tai yra horizontaliojo ženklinimo atnaujinimo konkursas. Tai reiškia, kad ten, kur anksčiau keliai buvo ženklinami dažais, ten ir mes turime ženklinti dažais, o ten, kur buvo ženklinama polimerinėmis medžiagomis, ten ir atnaujinti turime polimerinėmis medžiagomis. Lietuvoje maždaug 70 proc. kelių yra ženklinami dažais, ir yra duomenų bazės, ten fiksuojama, kur kokia medžiaga keliai paženklinti, – mes to pakeisti negalime“, – sakė B. Vengrys.
„Biserio“ atstovas taip pat paaiškino su LAKD pasirašytų sutarčių kainas. Pavyzdžiui, „Alytaus regiono kelių“ ruožų pirkimo ataskaitoje numatoma pirkimo apimtis yra 1 795 000 eurų, nors laimėtojo visų trijų dalių pasiūlyta suma yra 241 381,02 euro.
„Mūsų teikta kaina 241 381,02 euro buvo 1 metų laikotarpiui pagal preliminarius darbų kiekius, kurie naudojami mažiausiai kainai išrinkti. Iš viso trejų metų laikotarpiui LAKD numatė maksimalią 36 mėnesių biudžetinę vertę – 1 795 000 eurų.
LAKD galėjo pasirinkti, kas bus maksimali sutarties vertė, – pasiūlyta bendra kaina, kuri suskaičiuojama iš preliminarių darbų įkainių, ar numatytas biudžetas. Jie pasirinko savo turimą maksimalų biudžetą.
Įprastai visi horizontalaus ženklinimo konkursai vykdomi numatant pirkti preliminarius ženklinimo darbų kiekius. Laimėtojas išrenkamas pagal mažiausią kainą. Lyginamoji kaina susidaro sudauginus visų darbų įkainius iš preliminarių darbų kiekių. Dar noriu atkreipti dėmesį, kad mes nepadarėme darbų už maksimalų biudžetą, ir šie pinigai mums nebus išmokėti.
Per 3 metus mes įgyvendinome maždaug 63 proc. maksimalių darbų apimčių. Viena iš priežasčių, kad 2017 metais konkursas dėl įvairių skundų užtruko tiek ilgai, – sutartis buvo pasirašyta tik spalio mėnesį, ir mes dirbti galėjome pradėti tik pačioje spalio pabaigoje. O visi ženklinimo darbai turėtų būti baigti iki lapkričio 10 dienos. Per tiek laiko neįmanoma paženklinti visų metų kiekio“, – pasakojo B. Vengrys.
M. Kašėta situaciją komentavo taip: „Konkurentai žinojo, kad taip įvyks. Jie siūlė labai mažas kainas, žinojo, kad galės kitomis medžiagomis dirbti. Jeigu būtų pasirašę už pasiūlymo kainą, kaip visą laiką sutarta, tada jie nieko negalėtų padaryti, neišeitų jokių aferų, ką jie dabar padarė. Jie pasirašė maksimaliomis sumomis, pasirašė sutartis tokias, koks buvo biudžetas.“
Patikrino darbus
2018 metų gruodžio 11 dieną „Manigos“ darbuotojai kartu su antstoliu nuvyko į magistralinius kelius A4, A15 ir A16, kuriuose paėmė po du kelio horizontaliojo ženklinimo mėginius (ašinės ir kelkraščio linijos).
„Visi šeši mėginiai buvo išsiųsti į Lenkijos Kelių ir tiltų tyrimų institutą. Nustatyta, jog tik magistralinio kelio A4 ašinė linija buvo pažymėta polimerinėmis medžiagomis (plonasluoksniu šaltu plastiku), o visi kiti mėginiai (magistralinių kelių A15 ir A16 ašinės bei kelkraščio linijos, A4 kelkraščio linija) pažymėti paprastais kelio dažais.
Šiuo atveju patikrinti tik pagal Vilniaus pirkimą „Biserio“ atlikti darbai, tačiau „Biseris“ su Kelių direkcija yra sudaręs dešimt pirkimo sutarčių. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vilniaus pirkimą „Biserio“ atlikti ir aktuose nurodyti darbai nesutampa, neatmetama galimybė, jog tokią pačią veikimo (apgaulės) schemą „Biseris“ naudojo ir kalbant apie kitus pirkimus.
„Manigos“ duomenimis, per 2018 metus įmonė „Biseris“ atliktų darbų aktuose yra nurodžiusi, kad polimerinėmis medžiagomis pažymėjo apie 100 tūkst. kvadratinių metrų kelių. Remiantis Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamais duomenimis, „Biserio“ kelių horizontaliojo ženklinimo paprastais kelio dažais pasiūlyta kaina yra apie 2 eurai, o polimerinėmis medžiagomis – apie 9 eurai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tikėtina, kad „Biseris“ apgaulės būdu galėjo užvaldyti apie 600 tūkst. eurų valstybės lėšų“, – rašoma „Manigos“ dokumentuose.
B. Vengrys DELFI teigė apie „Manigos“ atliktą tyrimą nežinantis.
„Galėtume pakomentuoti, jei matytume, koks tai tyrimas ir apie kokius konkrečiai ruožus kalbama. Ženklinant veikia trijų lygių kontrolės sistema, be to, visi keliai turi būti ženklinami tomis pačiomis medžiagomis, kaip ir iki tol buvo ženklinta, tad sunku pasakyti, ką jie ištyrė“, – svarstė jis.
E. Tamariūnas informavo, kad LAKD žinoma apie „Manigos“ užsakymu atliktą tyrimą, tačiau jo ataskaita Kelių direkcijai nebuvo pateikta.
„Atkreipiame dėmesį, kad 2018 metais magistraliniuose keliuose horizontaliojo ženklinimo darbai buvo atliekami kelio dažais ir polimerinėmis medžiagomis“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė DELFI patvirtino, kad tarnyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo atliekant kelių dangos žymėjimo darbus. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūra.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalimi, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu iki 8 metų.
E. Tamariūnas aiškino, kad LAKD siekia didinti konkurenciją ir skaidrumą kelių dangos žymėjimo darbus atliekančių įmonių rinkoje.
„Vadovaujantis VPT rekomendacijomis, pirkimai skirstomi į smulkesnius atskirus pirkimus. Taip paskirsčius, konkursuose gali dalyvauti daugiau dalyvių, jie gali pasiūlyti mažesnius darbų įkainius. Taigi ženklinimo darbams atlikti sutaupoma daugiau lėšų ir paženklinama daugiau valstybinės reikšmės kelių“, – nurodė jis.
Direkcijos atstovas taip pat nurodė, kad, įvykdžius aptariamus pirkimus, buvo sutaupyta daugiau lėšų ir paženklinta daugiau valstybinės reikšmės kelių.
„Ankstesniais metais buvo numatyta valstybinės reikšmės keliams dažyti apie 20 mln. eurų, o jau nuo 2018 metų buvo skirta 10 mln. eurų už tos pačios apimties darbus“, – sakė E. Tamariūnas.