Šiandien tragedijos vietoje laukiama apsilankant JAV prezidento Džordžo V.Bušo. JAV mieste tiltas sugriuvo trečiadienio vakarą, per patį automobilių eismo piką. Prieš keturiasdešimt metų statytą tiltą dar praėjusiais metais apžiūrėję specialistai didesnių pastabų nepareiškė. Tiesa, prieš dvejus metus specialistų ataskaitoje apie šį tiltą buvo minimi konstrukciniai defektai. Tačiau į šias pastabas niekas nesureagavo.
Kaune ne pirmus metus kalbama apie avarinės būklės tiltus, tačiau reakcijos – beveik jokios.
„Susidaro įspūdis, kad Kauno valdininkai laukia tragedijos. Tai kas nutiko JAV, gali įvykti ir pas mus. Taip gali nutikti rytoj ar po poros metų. Jeigu nebus pakeistas požiūris į tiltus, tragedijos neišvengsime“,– įsitikinęs jau ne pirmą dešimtmetį Kauno tiltų būklę stebintis inžinierius Henrikas Kebeikis.
Estakados remontas pamirštas
Bene geriausiai žinoma apie du avarinės būklės Kauno tiltus: 1957 metais pastatytą Panemunės ir trejais metais vėliau – Vilijampolės. Tačiau, specialistų teigimu, pavojų taip pat kelia Raudondvario tiltas, Rokų viadukas ir Savanorių pr. įkalnėje esanti estakada.
„Kauno valdininkai tik kalba apie estakados remontą. Tačiau niekas nevyksta. Gal laukiama, kol įgrius troleibusas su žmonėmis?“– stebėjosi H.Kebeikis. Kaune yra 32 tiltai ir viadukai.
Dar metų pradžioje buvo parengtas ir Vilijampolės tilto techninis projektas. Buvo numatyta skirti daugiau nei 5 milijonus litų. Tačiau savivaldybės administracija tik kitą mėnesį žada paskelbti konkursą.
H.Kebeikio teigimu, toks delsimas šokiruoja. „Nežinau, gal kažkam tai naudinga. Tačiau labai rizikuojame“, – sakė tiltų specialistas.
Padėjo žiniasklaida
Prieš keletą metų Kauno valdžia tik po ilgų diskusijų atliko kapitalinį Aleksoto tilto remontą. Dar būdamas miesto tarybos nariu H.Kebeikis ne kartą perspėjo, kad šis tiltas gali bet kada sugriūti. Prireikė 4-5 metų, kol specialisto perspėjimai sulaukė valdininkų dėmesio.
„Ačiū Dievui, kad tragedijos pavyko išvengti. Jutau tam tikrą valdininkų abejingumą. Neapsikentęs sukviečiau žiniasklaidos atstovus. Paėmėme kopėčias ir sulindome po tiltu. Visi galėjo pajusti, kaip tiltas juda, pamatyti surūdijusias sijas. Tik tada ir buvo atkreiptas dėmesys“, – teigė H.Kebeikis.
Apie avarinės būklės Panemunės tiltą taip pat jau žinoma senokai. Specialistų teigimu, šalia senojo reikėtų statyti naują tiltą. Savivaldybėje jau buvo pradėtas rengti detalusis planas, tačiau jis sulaukė vietos gyventojų protestų.
Svarbus miestui projektas sustabdytas dėl kelių žmonių interesų. Nenorėdami, kad jų namus nupirktų savivaldybė, kai kurie žmonės net ėmė siūlyti naująjį tiltą projektuoti arčiau A.Smetonos alėjos. Tačiau tuomet užvažiuoti ant tilto tektų per dabartinių kapinių teritoriją.
Šiuo metu Panemunės tiltu leidžiama važiuoti iki 15 tonų masės transportui. „Dažnai nuvažiuoju apžiūrėti šio tilto. Stebina, kai viduryje tilto matau prasilenkiančius sunkvežimius ar troleibusus su žmonėmis. Jau keletą metų fotografuoju ir šio tilto atramas. Jų būklė katastrofiškai prastėja“, – tvirtino tiltų specialistas.
Priežiūrai – skatikai
Šiemet Kauno tiltų priežiūrai Komunalinio ūkio skyrius prašė skirti apie 1,5 milijono litų. Tačiau gavo vos 300 tūkstančių litų.
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys pripažino, kad šių lėšų nepakaks net minimaliems darbams. „Be to, dėl mažiausio darbelio turime skelbti konkursą. Anksčiau „Kauno keliuose“ buvo įkurta speciali tiltus prižiūrinti brigada. Dabar bendrovė – privati“, – sakė Z.Girčys.
H.Kebeikį taip pat stebina, kad politikai visiškai abejingi miesto tiltų likimui.
„Tai ne duobėtos gatvės, kurios galbūt ir gali palaukti remonto. Tiltai – sudėtingi statiniai, kuriems būtina nuolatinė priežiūra. Šiemet skirtos sumos pakaks tik šiukšlėms išvežti. Anksčiau „Kauno kelių“ brigada pavasarį ir rudenį tikrindavo tiltų būklę. Dabar to niekas nedaro“, – kalbėjo inžinierius.
Nelaimių jau būta
Apie 1982 metus tik per plauką išvengta nelaimės ant Vilijampolės tilto. Prie pat tilto įtrūkus vamzdžiui, susidarė didžiulė smegduobė. Liudytojų pasakojimu, pravažiavus autobusui su keleiviais, asfaltas įlūžo ir į duobę įkrito lengvasis automobilis. Aukų išvengta, nes vairuotojas spėjo iššokti.
Panemunės tilto istorija taip pat pažymėta nelaime. 1928 metų balandžio 1-osios vėlų vakarą senasis tiltas netikėtai įlūžo. Vėliau nustatyta, kad stipri srovė paplovė vieną atramą ir ji įgriuvo. Tuomet aukų išvengta.
H.Kebeikio teigimu, dabartinė Panemunės tilto būklė taip pat tragiška, tačiau norėtųsi tikėtis, kad nelaimė nepasikartos.