Ministras prisižaidė su automobiliais: dabar mokėsime visi?

Aplinkos ministro sprendimas neįleisti į Lietuvą kai kurių automobilių iš JAV ir kitų trečiųjų šalių, o jau čia esančius laikyti atliekomis, buvo neteisėtas. Dėl to patirtus nuostolius veikiausia turės kompensuoti valstybė arba mes visi.

Gegužės 10 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino, kad aplinkos ministro įsakymai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Dar 2016 m. lapkritį tuometinio ministro Kęstučio Trečioko pasirašytame įsakyme ir praėjusių metų rugpjūtį jį pasirašytame dabartinio ministro Kęstučio Navicko įsakyme buvo apibrėžta, kas yra eksploatuoti netinkama transporto priemonė, priskiriama atliekoms.

Ministras savo įsakymu atliekomis pavertė transporto priemones, kurios išregistruotos iš kitos šalies registro, kaip neatitinkančios joms keliamų reikalavimų, buvo išmontuotos sudėtinių dalių naudojimui, supjaustytos į dalis, neturėjo identifikavimo numerio ar laikoma nenaudojama pagal paskirtį.

Dėl šio įsakymo buvo kilęs nemažas triukšmas, mat nemažai automobilių, motociklų ir kitų priemonių, importuojamų iš JAV ar kitų ne ES valstybių negalėjo būti importuojamos. Be to, jau Klaipėdos uoste esančios mašinų statusas tapo neaiškus, dėl ko jos tiesiog dūlėjo paliktos aikštelės.

Tokį įsakymą teismui apskundę Seimo narys Julius Sabatauskas apgailestavo, kad ministras ir ministerija pažeidė konstitucinius principus, o Lietuva patirs dėl to nuostolių.

„Visi suvaržymai tiems atvežtiems automobiliams į Lietuvą ir galima sakyti sulaikyti Klaipėdoje terminale, visi suvaržymai turi būti nuimti. Tačiau žmonės patyrė nuostolius. Natūralu, kad atsiranda teisinis pagrindas žalai kompensuoti.

Tai reiškia, kad Lietuva ir jos gyventojai dėl neteisėto aplinkos ministro įsakymo patyrė žalą. Biudžetas turės kompensuoti. Akivaizdu, kad dabar pasipils krūva ieškinių“, – kalbėjo politikas.

Jis paaiškino, kad nuosavybės teisės buvo apribotos poįstatyminiu aktu, o ne įstatymu, kaip reikalauja Konstitucija.

„Pagrindinis dalykas yra tai, kad suvaržyta žmonių nuosavybės teisė ir ūkinės veiklos teisė. Dėl to Lietuva patirs nuostolius“, – prognozavo J. Sabatauskas.

Motorinių transporto priemonių iš JAV importuotojų ir pardavėjų asociacijos vadovas Aurimas Jurčius teigiamai vertino teismo priimtą sprendimą:

„Džiaugiuosi, kad vis dėlto gyvename teisinėje valstybėje ir kad teismas pripažino ministro įsakymą antikonstituciniu. Tačiau dar yra įsisenėjusių problemų su sulaikytomis transporto priemonėmis – jos sustabdytos nes buvo pripažintos atliekomis.“

Vadovo teigimu, priimto įsakymo įgyvendinimui nebuvo pasiruošta ir dėl to patiriami nuostoliai.

„Nuo įsakymo įsigaliojimo sulaikytos stovi grubiai grubiai skaičiuojant iki 100 transporto priemonių. Vien mūsų asociacijos narių išlaidos, susijusios su automobilių stovėjimu siekia apie 500 tūkst. Eur.

Klaipėdos jūrų uostas skaičiuoja vienai transporto priemonei 15 Eur. Kituose postuose irgi panašiai kainuoja. Čia vien tik stovėjimo kaštai – nekalbu apie mašinų, motociklų nuvertėjimą. Be to kai kurios transporto priemonės galbūt buvo pirktos iš paskolų, tad reikėjo ir palūkanas mokėti, taip pat išlaidos advokatams“, – paaiškino A. Jurčius.

Anot jo, sunku suvokti, kaip galėjo būti priimtas toks įsakymas, pagal kurį, pvz., kitoje pasaulio pusėje aukcione pirkta transporto priemonė atkeliavusi į Lietuvą tapo atlieka.

Papildyta 14:38

Aplinkos ministerija pakomentavo teismo sprendimą:

„Teismas savo nutartyje pasisakė, kad aplinkosaugos kriterijai netinkamiems naudoti automobiliams turi būti įtvirtinti aukštesniu teisės aktu – ne aplinkos ministro įsakymu, o įstatymu. Patys kriterijai yra tinkami ir teisėti. Teismui panaikinus 2016 m. aplinkos ministro K. Trečioko įsakymą, teks sugrįžti prie ankstesnės tvarkos ir ankstesnio teisinio reguliavimo. Tai reiškia, kad į Lietuvą vėl bus galima laisvai įvežti net ir tuos naudotus automobilius, kurie kitose valstybės būtų pripažinti kaip atliekos ir netinkami naudoti keliuose.

Dar 2011 m. Europos Komisijos nustatytus aplinkosaugos kriterijus naudotiems automobiliams Lietuva patvirtino 2016 m. Taigi naudotų automobilių importuotojų verslo atstovai turėjo net šešerius metus susipažinti su dabar pradėta taikyti tvarka: prievole dokumentuose nurodyti, ar vežamas automobilis yra naudotina transporto priemonė, ar traktuotina kaip atlieka.

Pagrindinis importuojamų transporto priemonių patikrinimo tikslas – aplinkosauginis. Taip buvo siekiama užtikrinti, kad į Lietuvos teritoriją nepatektų naudoti automobiliai kaip atliekos, kuriomis vėliau būtų galima atsikratyti neteisėtais būdais. Antras tikslas – žmonių saugumas keliuose. Pasitaikydavo atvejų, kuomet iš naudotų automobilių dalių, t.y. atliekų, būdavo surenkamos naujos transporto priemonės ir jos parduodamos rinkoje.

Tokios šalys, kaip Estija, Lenkija ar Vokietija naudotiems automobiliams taiko dar griežtesnę tvarką nei Lietuva. Lenkija ir Vokietija vien per pirmąjį praeitų metų pusmetį penkis kartus sustabdė krovinius iš Lietuvos, kuriuose naudoti automobiliai buvo pripažinti kaip atliekos, o jų gabenimas – kaip nelegalūs vežimai. Tai – signalas Lietuvai, kad būtina stiprinti netinkamų naudoti automobilių įvežimo į mūsų šalį kontrolę.“