„Geopolitinė situacija skatina daug greičiau priimti sprendimus ir sparčiai integruotis į Europos geležinkelių tinklą, kuo labiau diversifikuoti krovinių vežimo būdus ir kryptis iš Rytų į Vakarus. Pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį vykstant tokiai didelei bendrovės veikos transformacijai, pereinant prie krovinių gabenimo Vakarų kryptimi iššūkių ir pokyčių įmonei yra ne vienas“, – pranešime sakė M. Skuodis.
Rašte pabrėžiama, kad būtina spartinti didelius projektus – europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimą ir svarbių ruožų elektrifikavimą. Tikimasi, kad linijos statyba ruože Kaunas–Panevėžys bus baigti iki 2024 metų, iki tol bus tinkamai pasirengta kitų ruožų darbams.
Iki 2024 metų turi būti atlikta ir didžioji tinklo elektrifikavimo darbų dalis.
Siekiama, kad bent 50 proc. daugiau 300 km atstumu Lietuvos keliais vežamų krovinių srauto būtų gabenama geležinkeliais, o keleivių srautas nuo 4,13 mln. pernai padidėtų iki 6 mln. 2025-aisiais ir 10 mln. – 2030 metais.