Kol kas šios darbo grupės nariai beveik susilaiko nuo komentarų ir mini tik galimybę apmokestinti automobilių stovėjimą Smiltynėje. Tačiau neoficialių „Vakarų ekspreso" šaltinių teigimu, svarstoma galimybė išplėsti mokamo stovėjimo zoną į pietus iki Kauno gatvės, o šiaurinėje miesto dalyje - iki Šiaurės prospekto. T. y. iki ten, kur yra išsidėsčiusios dauguma darbo vietų.
Kad tokie teiginiai nėra laužti iš piršto, rodo ir viešai skelbiamos transportininkų ataskaitos su atitinkamais pasiūlymais, ir vietos politikų minimas atitinkamas Europos Sąjungos dokumentas, kuriame nurodomas siekis iki 2030-ųjų perpus sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą miestuose, o iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose jų iš viso nebeliktų.
Automobilių stovėjimas Klaipėdos centre esančiose gatvėse, aikštėse ir aikštelėse buvo apmokestintas nuo 2009-ųjų. Po pusketvirtų metų buvo priimtas sprendimas apmokestinti stovėjimą ir centrinės dalies kiemuose.
Matyt, šią tvarką ruošiamasi vėl keisti, nes rugsėjo 1-ąją Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas pasirašė įsakymą, kuriuo suformuojama darbo grupė, iki gruodžio 1 d. turinti išnagrinėti ir teikti išvadas dėl „vietinės rinkliavos už naudojimąsi Savivaldybės tarybos nustatytomis vietomis automobiliams statyti tvarkos tobulinimo galimybių".
Kokių užmačių gali turėti ši grupė, galima spręsti jau iš 2014-ųjų KKT veiklos atskaitos. Joje rašoma, kad „17 proc. išaugęs už visą dieną sumokėjusiųjų skaičius ir 5,9 karto išaugęs Kelių eismo taisyklių pažeidimo skaičius rodo, kad dabar galiojantys rinkliavos tarifai ir lengvatos vis mažiau atlieka „automobilių stūmimo" iš centrinės miesto dalies, kur jie yra mažiausiai pageidaujami, funkciją".
Esą automobilių vairuotojai prie sistemos prisitaikė ir dažniau renkasi mokėti rinkliavą, o ne rinktis miestui susisiekimo prasme priimtinesnį kelionės būdą (pėsčiomis, dviračiu, viešuoju transportu ar automobiliu keliese).
„Didesni individualaus transporto stovėjimo centrinėje miesto dalyje mokesčiai padidintų viešojo transporto patrauklumą ir atitinkamai pajamas bei mažintų savikainos augimą", - rašoma minėtoje ataskaitoje.
Joje taip pat tvirtinama, kad "įvertinus Klaipėdos regiono tendencijas, kad kasmet gyventojų skaičius mieste mažėja, o miesto prieigose (kaip ir realusis automobilizacijos lygis) auga, priemonės, skatinančios dirbančius asmeninių automobilių vairuotojus mažiau naudotis asmeniniais automobiliais ir daugiau viešuoju transportu, artimiausiu metu turi tapti pagrindiniu miesto transporto politikos elementu".
„Jeigu tokių priemonių nebus imtasi, kaip rodo paskutinės demografinės tendencijos, absoliutus kelionių ir keleivių skaičius pradės mažėti, o miesto magistralinės gatvės ir ypač prieigos dus nuo transporto kamščių", - perspėja transportininkai.
„Vakarų ekspreso" šaltinių teigimu, minėta grupė ruošiasi svarstyti ne tik rinkliavos tarifų didinimo galimybę, bet ir pačios apmokestinamos zonos ribų išplėtimo variantą. Kaip vienos iš naujų ribų yra minimos Kauno gatvė ir Šiaurės prospektas, nes ties čia esą baigiasi pagrindinės uostamiesčio darbo vietos, į kurias kai kurie miestiečiai dar gana gausiai važinėja automobiliais, o ne viešuoju transportu.
Tačiau visi „Vakarų ekspreso" kalbinti darbo grupės nariai, išskyrus šiuo metu atostogaujančią K. Vintilaitę, kol kas susilaiko nuo konkrečių komentarų.
„Darbo grupės tikslas - išnagrinėti, kur galbūt yra poreikis riboti automobilių eismą įvedant rinkliavą. Jau dabar beveik neabejojame, kad reikėtų apmokestinti Smiltynę, nes čia labai daug automobilių. Taip pat svarstome apie tokius rajonus, iš kurių gyventojų nuolat gauname skundus, kad jie nebeturi vietos, kur statyti savo automobilius, nes atvažiuoja svetimi ir juos palieka. Tai ir „Vėtrungės", ir Geležinkelio stoties rajonas. Tačiau parkomatai labai brangiai kainuoja, tad reikia viską išanalizuoti. Bet kokiu atveju darbo grupės pasiūlymai pirmiausiai bus teikiami Savivaldybės administracijos direktoriui ir tik paskui miesto Tarybai, kuri ir tartų galutinį žodį", - aiškino darbo grupei vadovaujantis A. Michailovas.
„Darbo grupės tikslas - tobulinti rinkliavos tvarką, nes ji paseno. Kas konkrečiai yra pasenę, nustatys darbo grupė. Kol kas nėra suformuluota jokių siūlymų", - lakoniškai kalbėjo G. Neniškis.
R. Mockus savo ruožtu tikino, kad kiekvienas atstovas turės pateikti savo pasiūlymus, ką būtų galima patobulinti.
„Susirinksime ir žiūrėsime. Kol kas kalba eina tik apie techninius dalykus", - ne ką daugiau kalbėjo ir Transporto skyriaus vedėjas.
J. Uptienė aiškino, kad į šią darbo grupę yra įtraukta dėl to, kad galbūt bus keičiama leidimų išdavimo tvarka - esą visus leidimus statyti automobilius galėtų išduoti tik KKT.
A. Šulcas savo ruožtu tvirtino, kad „kol kas nėra, ko komentuoti".
„Ko gero, tikrai bus apmokestintas automobilių stovėjimas Smiltynėje, nes ten fiksuojamas perteklinis jų skaičius, o ir klaipėdiečiai ten paprastai su automobiliais nevažiuoja. Viskas daroma kryptingai, atsižvelgiant į europines direktyvas, numatančias, kad iki 2030 metų turi būti apribotas variklinio transporto patekimas į miestų centrus. Pirmiausia gali būti iškelti reikalavimai į Klaipėdą atvykstantiems tarpmiestiniams autobusams. Atsižvelgiant į europinius reikalavimus Klaipėdoje dar trūksta ir tokių kompleksų kaip prie ligoninių įrengtas vadinamasis „Park and ride", - teigia vicemeras.
A. Šulco minimi europiniai reikalavimai iš tiesų egzistuoja - jie surašyti 2011 m. Europos Komisijos priimtoje baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas". Komisijos baltosios knygos yra dokumentai, kuriuose pateikiami pasiūlymai dėl Europos Sąjungos (ES) veiksmų konkrečioje srityje.
Minėtoje knygoje teigiama, kad norint smarkiai sumažinti pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, ES iki 2050 m. turi užtikrinti, kad, palyginti su 1990-aisiais, joje teršalų būtų išmetama 80-95 proc. mažiau. O transporto sektorius esą yra didelis ir vis dar augantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis. Jų iki 2050 m. išmetimą lyginant su 1990 m. siekiama sumažinti bent 60 proc. 2030 m., palyginti su 2008 m., transporto sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų turi būti išmetama 20 proc. mažiau.
„Pageidautina, kad individualios transporto priemonės būtų naudojamos paskutinei kelionės atkarpai ir kad tai būtų ekologiškos transporto priemonės. Siekiant judumo mieste ir kuriant infrastruktūrą svarbu sudaryti palankesnes sąlygas vaikščiojimui ir važiavimui dviračiu. Dideli miesto autobusų, taksi ir krovininių transporto priemonių parkai ypač tinkami išbandyti alternatyvias varymo sistemas ir degalus", - skelbia ši knyga.
Tačiau bene radikaliausiai skamba teiginys, kad "iki 2030 m. turi būti perpus sumažintas įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimas miestuose, o iki 2050 m. reikia pasiekti, kad miestuose jų nebeliktų. Iki 2030 m. reikia pasiekti, kad "vykdant miestų logistikos veiklą didžiuosiuose urbanistiniuose centruose CO2 iš esmės nebūtų išmetamas".
Tačiau kartu šioje baltojoje knygoje akcentuojama, kad „naujų judumo koncepcijų negalima primesti". Esą norint skatinti darnesnį elgesį, "reikia aktyviai skatinti geresnį judumo planavimą".
„Kad būtų sumažintos spūstys ir būtų išmetama mažiau teršalų, miestuose reikalinga mišri strategija, apimanti žemės panaudojimo planavimą, kainodaros schemas, efektyvias viešojo transporto paslaugas, nevariklinių transporto rūšių infrastruktūrą ir ekologiškų transporto priemonių įkrovimą bei degalų papildymą. Tam tikro dydžio miestai turėtų būti skatinami rengti visus šiuos aspektus apimančius miesto judumo planus", - rašoma minėtame dokumente.
Jame taip pat pabrėžiama, kad „transporto rinkliavos ir mokesčiai turi būti restruktūrizuoti, kad būtų plačiau taikomas principas „teršėjas moka" ir "naudotojas moka". Ilgalaikis tikslas - visų transporto priemonių ir viso tinklo naudotojams taikyti rinkliavas, kurios padengtų bent infrastruktūros eksploatavimo išlaidas, taip pat išlaidas, susijusias su spūstimis, oro ir triukšmo tarša. Konkreti šiam tikslui pasiekti siūloma priemonė - "parengti miesto kelių naudotojų apmokestinimo ir judėjimo apribojimo schemų ir jų taikymo sistemą".
Kiek surenka? Kur leidžia?
Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjo R. Mockaus pateiktais duomenimis, 2009-2014 m. Klaipėdoje už mokamą automobilių stovėjimą buvo surinkta 14 604 920 litų (4 229 877 eurai). Šiemet iki rugsėjo Savivaldybės biudžetą ši rinkliava papildė dar 816 310 eurų.
Pasak R. Mockaus, visos šios pajamos skiriamos griežtai tik "mokamoms vietoms automobiliams statyti Klaipėdos mieste įrengti ir eksploatuoti, rinkliavai administruoti, viešojo transporto nuostoliams dengti ir viešajai transporto infrastruktūrai vystyti bei prižiūrėti".
Parkomatai su palūkanomis Savivaldybei atsiėjo 3,2 mln. litų. Kasmetinis vietinės rinkliavos sistemos administravimas ir organizavimas iki šiol atsieidavo apie 1 mln. litų. Taigi, nuo 2009-ųjų iki šių metų pradžios Savivaldybė minėtiems tikslams įgyvendinti turėjo skirti apie 5,5 mln. litų (1,59 mln. eurų).
Viskas daroma kryptingai, atsižvelgiant į europines direktyvas, numatančias, kad iki 2030 metų turi būti apribotas variklinio transporto patekimas į miestų centrus.
