Dėl šios situacijos krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ jau kreipėsi į teisėsaugą.
Sukurptą schemą antradienį pakomentavo ir Muitinės departamento vadovas D. Žvironas. Jis teigė, kad tyrimo metu nustatyta, jog didelė dalis iš ES valstybių eksportuotų automobilių pasiekė šalis, į kurias buvo eksportuoti – Baltarusiją ir kitas vidurinės Azijos valstybes – bet po to jie buvo išvežti ir registruoti Rusijos Federacijoje.
Į tyrėjų akiratį pateko automobiliai, kurių kurių vertė viršija 50 tūkstančių eurų ir daugiau. Atlikta eksporto analizė į Kazachstaną, Baltarusiją, Uzbekistaną, Sakartvelą, Kirgiziją per Lietuvos Respublikos muitinės postus.
„Kalba eina apie transporto priemones, kurių statistinė vertė siekia 43 mln. eurų. Didžioji dalis, du trečdaliai, šių automobilių, kurie buvo išvežti iš ES ir pasiekė Rusiją, buvo pradžioje eksportuoti į Baltarusiją“, – nurodė D. Žvironas.
Kaip informuojama, vadinasi, beveik kas antras iš ES į trečiąsias šalis eksportuotas prabangus automobilis pateko į Rusijos rinką.
Tokiu būdu, pasak vadovo, buvo apeitos 2014 m. liepos mėnesio Tarybos reglamento nuostatos, draudžiančios parduoti prabangius automobilius Rusijai.
Tyrimas apėmė tris mėnesius – birželį, liepą ir rugpjūtį.
Jis priminė, jog jau nuo praėjusių metų tiek Muitinės departamentas, tiek Užsienio reikalų ministerija ir kitos įstaigos kalba apie problemas, susijusias su sankcijų taikymu.
„Sankcijos Rusijai ir Baltarusijai turi būti vienodos, nes kai jos yra skirtingos, turime tokią situaciją, kad tai, kas leidžiama įvesti į Baltarusiją, vėliau patenka į Rusijos Federaciją“, – pažymėjo D.Žvironas.
Anot vadovo, keturios įmonės dalyvavo eksportuojant automobilius geležinkeliais, tačiau bendras tokių bendrovių sąrašas yra gerokai platesnis.
„Sąrašas yra daug didesnis, bet nedetalizuosiu ir skaičiaus nesakysiu. Informacija yra apdorojama ir pateikta šalių muitinėms“, – sakė D.Žvironas.
Neprabangios klasės automobilių eksportas į Rusiją, jo teigimu, nėra sankcionuojamas.
Pakomentavo, ko imsis muitinė
Muitinės departamento Muitų politikos skyriaus vyr. specialistas Justas Dukavičius sakė, kad reaguodama į situaciją muitinė kreips didesnį dėmesį į prie deklaracijos pateikiamus automobilių įsigijimo dokumentus, važtaračius.
„Taip pat įvesime gamintojo deklaracijos reikalavimą. Tai nėra naujas dokumentas, mes tai jau naudojame. Tai reiškia, kad gamintojas žino galutinį automobilio pirkėjo ir tai turės deklaruoti eksportuotojas. Jei tai yra naudotas prabangus automobilis, reikalausime iš eksportuotojo papildomo dokumento, kai įsipareigojama neparduoti automobilio nesilaikant tarptautinių sankcijų“, – nurodė J. Dukavičius.
Eksportuotojai, kurių automobiliai išvežti į trečiąsias šalis, o vėliau registruoti Rusijoje, negalės tęsti automobilių eksporto veiklos, kol nėra baigti tyrimai.
Lietuvos muitinė informaciją apie minėtus galimus sankcijų apėjimus perduos muitinį tikrinimą ir eksporto forminimą atlikusių ES valstybių muitinėms dėl tolimesnio tyrimo bei dėl eksporto kontrolės sustiprinimo mažinant sankcijų apėjimo riziką.
„LTG Cargo“ skelbė, kad atlikus įvykusių pervežimų stebėseną ir iš viešai prieinamų tarptautinių duomenų nustatyta, kad prabangūs trečiosioms šalims (tokioms kaip Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Sakartvelas, Turkmėnistanas skirti automobiliai iš tiesų yra gabenami į Rusiją.
Vidinio tyrimo metu bendrovė išanalizavo pervežimų informaciją apie devynių klientų gabentus 447 prabangius lengvuosius automobilius.
Nustatyta, kad 75 iš šių automobilių buvo užregistruoti Rusijoje, 55 automobiliai į šalį agresorę pateko per kitas šalis. Apie 279 automobilių registracijos vietą duomenų buvo neįmanoma rasti.
Į Rusiją gabenti prabangūs automobiliai, tarp jų – „Mercedes“, „Porche Cayenne“, „Cadilac“ modelių transporto priemonės.