„Aš esu linkęs, kad šitas konkursas įvyktų ir kad darbai būtų padaryti laiku ir kad (...) mes gautume ES lėšas“, – LRT Dienos temoje ketvirtadienį kalbėjo ministras.
„Sustabdyti siekio nėra. Yra siekis išaiškinti, ar viskas yra padaryta skaidriai ir ar bendrovė užtikrins darbų atlikimą laiku“, – pridūrė J. Narkevičius.
Anksčiau J. Narkevičius teigė, kad maždaug 360 mln. eurų vertės geležinkelio elektrifikavimo konkursas vyko neefektyviai, tačiau naujo konkurso skelbimas reikštų, jog Lietuva prarastų projektui skirtas ES lėšas – maždaug 200 mln. eurų.
Ministrą delegavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis trečiadienį pareiškė, kad J. Narkevičius negali pasirašyti sprendimo dėl Vilniaus mazgo ir geležinkelio Kaišiadorys-Klaipėda elektrifikavimo konkurso laimėtojo.
V. Tomaševskis abejojo konkurso rezultatais ir pabrėžė, kad konkursą laimėjusi Ispanijos „Elecnor“ pasiūlė 40 mln. eurų didesnę kainą nei antrą vietą užėmusi kita Ispanijos bendrovė „Cobra Instalaciones Y Servicios“.
Ministras J. Narkevičius ketvirtadienį paskelbė „tarpinio audito“ išvadas, kurios, anot jo, be kita ko, parodė, kad dėl „Lietuvos geležinkelių“ sprendimų konkurso procedūros pailgėjo nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.
Dvejus metus trukusio ruožo nuo Kaišiadorių iki Klaipėdos bei Vilniaus mazgo elektrifikavimo projektavimo ir rangovo konkurso laimėtoju praėjusį mėnesį paskelbtas Ispanijos „Elecnor“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas, pasiūlęs projektą įgyvendinti už 363 mln. eurų.
Dabar elektrifikuotų geležinkelio kelių ilgis Lietuvoje sudaro 9 proc. viso tinklo. Anot „Lietuvos geležinkelių“, tai yra mažiausias rodiklis ES, kur tokie keliai sudaro 52,7 procento.
J. Narkevičius taip pat ketvirtadienį LRT patikino, kad klausimas dėl galimo „Lietuvos geležinkelių“ valdybos keitimo nebuvo ir nėra svarstomas.