„Yra signalai ir mus netenkina, kaip greitai reaguojama į kelių dangos taisymą. Išanalizavome tą situaciją. Yra sukurta sistema, bendradarbiavimo, tikrinimo ir priežiūros, tačiau reikėtų operatyviau reaguoti į tuos kelių ruožus, kurie susidarė pavojingesni kelių saugumui. Kalbame apie vasarą, kai asfalto paviršius grublėtas, kalbame apie pakraščius, kur sudaro saugumui grėsmę, kalbame apie reagavimą ekstremalioje situacijoje. Kalbėjome apie tai, kaip paskubinti kelių dangos taisymo elementus“, – žurnalistams sakė J. Narkevičius.
„Kita tema – sąryšis bendradarbiavimo su savivaldybėmis. Savivaldybėse yra keliai, kurie priklauso savivaldybėms. Kalbėjome, kaip iš valstybės pusės reglamentuoti, kad savivaldybių atliekamas darbas būtų kokybiškas ir pagal reglamentuojančius teisės aktus“, – tęsė jis.
Ministro teigimu, savivaldybėse kelių priežiūros konkursus laimi žemiausią kainą pasiūlęs dalyvis, tačiau dažnu atveju darbų kokybė būna nepatenkinama.
„Signalizuota apie tai, kad savivaldybės dažnai laimi techninės priežiūros konkursus pagal mažiausią kainą, tačiau kokybė būna nepatenkinama. Dėl to kalbėjome, kaip turėtų būti kontroliuojamas šis procesas, ypač, kai šiemet skiriame daug lėšų, kaip atlikti savarankiškai kelių remontą. Darbų atlikimas turi būti užtikrintas ir atliktas kokybiškai“, – teigė J. Narkevičius.
Jis išskyrė, kad valstybinės įmonės taip pat turėtų prisidėti prie kelių priežiūros savivaldybėse.
„Valstybės institucijos arba įmonės, kurių savininkai yra valstybė, viena ar kita forma turėtų irgi prižiūrėti, ar savivaldybių teritorijose darbai yra atliekami laiku, nes yra daug nusiskundimų. Savivaldybės galbūt turi nepakankamai lėšų, kad tinkamai prižiūrėtų, bet šiais metais yra šios lėšos padidintos“, – sakė ministras.
J. Narkevičius kaip probleminį išskyrė Vilniaus-Utenos kelią.
„Šis kelias ne tik dėmesio centre, bet ir ministerijos centre, nes yra ilgalaikiai rekonstrukcijos planai, bet dangos priežiūra turi būti pastovi. Yra pastebėjimų, kad atskirose vietose reikėtų greičiau reaguoti, kad išlygintume dangos sluoksnį ir užlopytume siūles“, – sakė jis.
„Plėsime skatinimą vairuotojų, kad jie informuotų. Sistema veikia, yra nemažai pastebėjimų. Norime sustiprinti, kad greičiau būtų reaguota į atsiradusius būtiniausius kelių taisymo ruožus“, – pridūrė jis.
Laikinai einantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pareigas Remigijus Lipkevičius teigė, kad savivaldybėms šiemet kelių priežiūrai skirta nemažai lėšų.
„Savivaldybėms biudžetas, kuris teko iš Kelių priežiūros plėtros programos, yra tikrai nemažas – apie 140 mln. eurų. Plius, patvirtinus COVID-19 paramos programą, joms buvo išdalinta 113 mln. eurų, tai ta lėšų apimtis tikrai nemaža. Siekis – kad lėšos būtų investuotos tinkamai ir kokybė būtų užtikrinta“, – sakė R. Lipkevičius.
„Kelių priežiūros“ vadovas Rolandas Rutėnas pripažino, kad kai kuriais atvejais į kelių priežiūros problemas būtų galima reaguoti greičiau.
„Su ministru bendrai aptarėme, kokiais principais vyksta valstybinių kelių priežiūra visoje Lietuvoje. Buvo įvardintas lūkestis, kad į kai kuriuos atvejus visa struktūra galėtų sureaguoti greičiau. (...) Kai kuriais atvejais „Kelių priežiūra“ negali pati nuspręsti, ką ir kaip daryti, mums reikia susiderinti tam tikrus veiksmus su LAKD“, – sakė R. Rutėnas.
Anot jo, šiuo metu labiausiai trūksta bendro sutarimo, o, kalbėdamas apie finansavimą, teigė, kad jis yra toks, koks yra valstybės lūkestis turėti prižiūrimus kelius.
„Priklauso nuo to, koks šalies lūkestis į kelių lygį. Šiuo metu turime tam tikrus valstybės lūkesčius ir tam tikrą finansavimą. Jei finansavimas būtų skirtas geresnis, tai ir kelių būklė būtų geresnė. Bet turi būti balansas tarp šalies galimybių ir lūkesčių“, – sakė R. Rutėnas.
Įmonės „Problematika“ generalinis direktorius Artūras Palekas teigė, kad kelių kokybė šalyje gera.
„Taip, yra tam tikrų vietų, ne visi gyventojai yra patenkinti ir mato dažniausiai, kas yra blogai, o kartais nepastebi, kas yra gerai. Tai, paėmus bendrai, kelių kokybė yra gera“, – sakė A. Palekas.