Pasak Susisiekimo ministerijos, tai leistų lanksčiau reaguoti į naujus Lietuvos oro susisiekimo poreikius, nepriklausant nuo nuolat kintančios užsienio oro vežėjų strategijos.
Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevič teigimu, tai ypač aktualu atkuriant oro susisiekimo rinką po COVID-19 pandemijos, kadangi jos pasekmės oro transportui yra ypač skaudžios. Egzistuoja tikimybė, kad atsigaunant po šios krizės oro susisiekimas gali nebegrįžti į tokį veiklos modelį, koks buvo iki šiol.
Tikimasi, kad nacionalinis oro vežėjas – virtuali oro bendrovė galėtų būti įkurta iki šių metų pabaigos arba kitų metų pradžios. Jos steigimas būtų finansuojamas iš valstybės biudžeto.
Virtuali oro bendrovė – tai įmonė, perkanti skrydžių valandas ir, priklausomai nuo sprendimų, galinti pirkti ir kitas su oro vežėjo veikla susijusias, pvz., bilietų platinimo, paslaugas iš kito oro vežėjo, tačiau rinkoje teikianti paslaugas su savo prekės ženklu. Pavyzdžiui, tokiu principu veikia Estijos oro vežėjas „Nordica“.
Toks oro bendrovės modelis siūlomas atsižvelgiant į jo privalumus – žymiai mažesnes išlaidas įmonės įkūrimui (faktiškai perkama visavertė orlaivių, įgulos, techninio aptarnavimo ir jų draudimo paslauga), daug lankstesnes galimybes keisti veiklos apimtis ir orlaivius, taip pat operatyvesnę veiklos pradžią.