Nuo gegužės 1-osios parduoti automobilį galima tik turint unikalų SDK kodą, susiejantį automobilį su jo savininku. Tačiau automobilių importuotojams tokį kodą gauti tapo iššūkiu.
Kaune veikiančios nedidelės automobilių perpardavimo įmonės vadovas, pirmadienį per pietus kalbėdamasis su „Delfi“, teigė nuo ryto mažiausiai pusdienį laukiantis, kol SDK gaus vienas automobilis – tuo pat metu negalima registruoti kitų automobilių, kurie laukia eilėje.
Jis vylėsi, kad nesklandumai yra laikini pradėjus veikti naujai sistemai, – juk ir baudos gresia. Tačiau pripažino, kad norintiems įsigyti automobilį Vakarų Europoje teks vargti daugiau.
„Jei tai truks taip ilgai, bus gaištamas laikas ir bus sudėtinga automobilius vežant. Kai reikia pasienyje tai daryti, na, nežinau tiesiog. Dabar sistema „kabo“, kitų paraiškų pateikti neleidžia. Turime ne vieną automobilį, kuris dar neįformintas“, – kalbėjo jis.
Skelbimų portaluose kol kas SDK pateikia tik pavieniai pardavėjai. Autoplius.lt vadovui Artūrui Mizerui nesuprantama, kodėl nauji kodai reikalingi ir Lietuvoje įregistruotiems automobiliams parduoti, jei problemų kelia tik naujai importuojami automobiliai, – tuo atveju SDK galbūt galėjo atstoti ir esamas automobilio registracijos numeris. Gyventojai, anot jo, apie naują tvarką dar turi labai mažai informacijos, SDK sudėtinga atrasti ir suprasti.
Naujoji sistema skirta kovoti su šešėliu – fiktyviomis pardavimų sutartimis, neteisingai nurodomomis kainomis, o Valstybinė mokesčių inspekcija regi kone 40 mln. eurų PVM trūkumą šiame sektoriuje, kurį tikimasi skaidrinti. Mat dabar tarpininkai turės savo vardu gauti SDK – Lietuvoje neįregistruotiems automobiliams SDK gauti nebus galima.
Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis pripažįsta, kad kauferių (vokiškų automobilių pirkimo ir pardavimo sutarčių) Lietuvoje turėtų nebelikti, bet jis abejoja, ar daug kas nuo to keisis, – kol kas rinka tebelaukia ir vertina, kokį poveikį nauja tvarka padarys.
Skelbimuose SDK kol kas nurodo pavieniai pardavėjai
Autoplius.lt svetainėje kol kas nedaug tokių skelbimų, kuriuose būtų pateikiamas ir SDK. Portalo vadovas A. Mizeras skaičiuoja, kad tokių skelbimų – keli procentai.
„Kol kas nematyti, kad kas nors keistųsi kalbant apie automobilių pasiūlą ir paklausą, čia reikės labai ilgo proceso. Dabar matyti, kad žmonės nėra pakankamai informuoti, nes tikrai labai maža dalis tuos kodus pateikia. Gal trūko informacijos, nes viskas vyko gana skubiai – paskelbta ir po keleto savaičių įvesta. Mes ir viduje bandėme paeksperimentuoti, susirasti tuos kodus, tai „Regitros“ svetainėje tikrai tenka pavargti, kad rastum tą vietą, kur kodą galima sužinoti“, – vertina A. Mizeras.
SDK leidžia gyventojui „Regitroje“ sužinoti, su kokio automobilio marke šis kodas yra susietas, perkant tai leidžia užtikrinti, kad automobilį parduoda tikrasis savininkas, o ne tarpininkas.
„Kad sistema veiktų, ji turėtų būti paprasta. Čia, panašu, yra sudėtingiau. Sistema apima ne tik automobilių verslą, bet ir paprastus pardavėjus, jiems, matyt, informacijos trūko. Sistema kol kas neįgyvendinta taip, kad būtų paprasta. Dėl to po kelių dienų ir turime tik keletą procentų, kurie SDK nurodo“, – vertina A. Mizeras.
Po gegužės 1-osios nebėra galimybės parduoti automobilį nenurodžius SDK. Automobilį pardavus naujam savininkui, šiam būtų sudarytas naujas SDK.
Pasak Autoplius.lt vadovo, jei toks mokestis pirkėjui nepateikiamas, jau bus galima įtarti, kad kažkas yra negerai.
„Tikriausiai skirta tam, kad mokesčių administratorius galėtų lengviau stebėti, kas parduoda, ar atlikti patikras pardavimo vietose, pvz., turguje ar aikštelėse, – susitikus su pardavėju galima patikrinti, ar yra kodas, ar nėra. Jei kodo nėra, vadinasi, kažkas blogai. Anksčiau būdavo lengva pasiteisinti, kad galbūt ne mano automobilis arba dar nepardaviau. Dabar jau pats faktas – automobilio pardavimas be kodo – užtrauktų atsakomybę“, – apžvelgia A. Mizeras.
„Mūsų vertinimu, nužingsniuota šiek tiek toliau, nei reikėtų, vertinant pardavimą vidaus rinkoje, arba tais atvejais, kai automobiliai jau yra įregistruoti Lietuvoje. Dabar visiems buvo automatiškai sugeneruotas SDK, nors iš tikrųjų valstybinis numeris tikriausiai būtų buvusi pakankama panaši priemonė, kuri tą patį užtikrintų, nes irgi yra susieta su savininku. Manytume, kad buvo galima supaprastinti procesą fiziniams pirkėjams ir pardavėjams, nes dabar atsiranda klausimų, tikrinimų ir daugiau komplikuotumo“, – apgailestavo A. Mizeras.
Jis nesitiki didelio poveikio rinkai – dauguma automobilių yra parduodami legaliai, neslepiant savininkų, o mažesnė dalis bus priversta trauktis iš šešėlio.
„Būdavo kartais taip, kad tarpininkas, perpardavinėtojas, nupirkdavo automobilį iš tikrojo savininko, net užpildydavo tik pusę pardavimo sutarties – kitą pusę vėliau užpildydavo galutinis pirkėjas. Taip tarpininkas supiršdavo abi puses, bet pats niekur nefigūruodavo, jo niekur nebuvo matyti, taigi šioje vietoje buvo šešėlio“, – paaiškina A. Mizeras.
Perpardavinėtojas: pabandykite iš kokio vokiečio pasą gauti
Kaune automobilių prekybos versle veikiantis verslininkas Benas (tikrasis vardas ir pavardė neatskleisti asmens prašymu) dalijasi, kad iš pažiūros nesudėtingas pakeitimas gali virsti dideliu galvos skausmu.
Anot jo, „Regitros“ sistema neveikė šeštadienį, kai įsigaliojo prievolė, o pirmadienį naujo kodo tenka laukti mažiausiai pusdienį – potencialus automobilio pirkėjas gali apsisukęs ir nebesugrįžti.
Jis vardija, kad norint įregistruoti automobilį iš užsienio, reikia pateikti įsigijimo sutarties PDF kopiją, pardavėjo asmens duomenis – automobilvežių vairuotojai ne visuomet turi sąlygų tai parūpinti, ne visi turi gebėjimų ir kvalifikacijos prisijungti ir užpildyti sistemas Lietuvoje.
„Kad reikia nurodyti įsigijimo sumą, datą, viskas suprantama. Bet kaip su asmens duomenimis – ne visi užsienyje tuos duomenis pateikia. Kad iš kokio vokiečio pasą gautum, niekados nesulauksi. Čia tik Lietuvoje asmens kodų kopijas tarpusavyje dalijasi. Ten sutartys laisvos, dažnai net kainos nenurodo“, – lygino Benas.
Jis svarsto, kad automobilių pirkėjams užsienyje gali tekti tokius duomenis tiesiog išsigalvoti.
„Yra kauferiai – tarkime, pats dabar susirastum telefonu automobilį, suderintum nupirkti, kas nors nuvažiuotų ar pats nuvažiuotum, tikrai garantuoju, kad vokietis neduotų paso nukopijuoti. Neteko nė vieno sutikti, kad duotų. Arba turėsi ką nors „iš lempos“ rašyti. Gerai, jei vokiškuose automobilio dokumentuose būna nurodyta savininko gimimo data. Bet, pvz., Olandijoje ji nenurodyta. Niekas nedraudžia važiuoti ir pirkti, tiesiog kaip žmonėms seksis tai pakeliui užpildyti – čia jau klausimas“, – kalbėjo verslininkas.
Jis vylėsi, kad pereinamuoju laikotarpiu iki liepos pabaigos policija, muitinė ar VMI dar netaikys griežtų sankcijų ir neskirs baudų.
„Jei įvažiavus į Lietuvą ar išvažiavus į gatvę bus iškart skiriamos baudos, bus liūdna. Profesionalai, įmonės, mes vis tiek kažkaip suksimės, užpildysim, ką reikia, ir tai nepakenks per daug. O privatūs žmonės nukentės labiausiai.“
Dauguma „Delfi“ kalbintų automobilių prekybininkų komentuoti vengia – arba dar neišbandė procedūros, arba per anksti vertinti ilgalaikį poveikį.
Kauno automobilių turguje štilis: baudomis nerizikuos
Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis ramiai žvelgia į būsimus pokyčius.
„Dar per mažai laiko, nespėjo dar niekas pasikeisti, nes tik šeštadienį po pietų sistema pradėjo veikti. Jokio poveikio, laukiame visi. Tikimės, kad bus pereinamasis laikotarpis tiems automobiliams, kurie jau įvežti Lietuvoje iki gegužės 1 dienos. Kol pereinamasis laikotarpis, tai jokio poveikio“, – sako V. Naujanis.
Pasak jo, pardavėjai kol kas neskuba gauti SDK, bet teks, kitaip automobilių negalės parduoti.
„Viskas bus, anksčiau ar vėliau visi tuos kodus susives, tai – tik laiko klausimas. Mums aktualu, ir ne tik mūsų turguje, bet visoje Lietuvoje yra daug automobilių, kurie įvežti iki įsigaliojant įstatymui. Ir klausimas, per kiek laiko jie turės būti legalizuoti. Problemų dėl to klientai kaip ir neturi, nes ne viskas čia yra šešėlis, daug įmonių reguliariai tikrinamos VMI. Tie automobiliai yra „balti“, tik formalumas jiems kodą gauti“, – patikina V. Naujanis.
Pasak jo, šešėlinė rinka sudaro nedidelę dalį prekybos.
„Dalis yra kauferistai su vadinamaisiais kauferiais. Ne paslaptis, kad jų yra. Manau, artimiausiu metu viskas dėl tų kodų išsispręs. Galbūt kol kas dar žmonės laukia“, – sako V. Naujanis.
Jis paaiškino, kad pirkėjai ir anksčiau apgaudinėjami nebuvo, tai – dviejų šalių susitarimas.
„Pirkėjas galėdavo pasirinkti, ar jis sutinka truputį pigiau (ir, beje, dokumentų įforminimo mažiau) prisiimti tą kauferį su visomis to pasekmėmis, ar jis truputį daugiau sumokės, kad iš įmonės pirktų tą automobilį. Tokia kaip ir laisvė. Žinote, kai du žmonės susėda ir sprendžia pinigų klausimą, prisiima tą riziką, taip tų kauferių ir atsirado. Sunku net ir pasakyti, koks čia jų procentas, anarchija buvo“, – pasakoja vadovas.
Jis paaiškina, kad be kodo dabar pardavėjai negalės automobilio parduoti: „Aš net nelaukčiau, gaučiau tą kodą, kad pirkėjui jokių klausimų nekiltų. Visi turės tą procedūrą atlikti, nes prieš einant į „Regitrą“ jau turi būti kodas suteiktas.“
„Kauferis šiame versle vietos jau kaip ir nebeturi, viskas, mašinos turėtų būti „perkeltos“ įmonėms. Na o per įmones tada jau į biudžetą kažkiek tų pinigėlių ir prisirinks daugiau. Be abejo, kad kažkiek surinks. Bet vėlgi, jeigu tas verslas klestės ir bus daugiau parduodama, tai daugiau ir tų pinigėlių bus. Jei nebus perkama, poveikis bus nedidelis“, – atsiduso V. Naujanis.
Jis paaiškino, kad rinka per pandemiją yra stagnacijos būsenos, ir kelionių apribojimai nulėmė mažą pardavimą – daugiau gyvybės atsiranda panaikinus ribojimą keliauti tarp savivaldybių.
„Regitra“ ilgina darbo laiką – SDK gavimo procedūra įprastai turėtų trukti kelias minutes
„Regitros“ kelių transporto priemonių registravimo sistemoje – trumpas pranešimas: „Šiuo metu galimi sistemos sutrikimai. Atsiprašome už laikinus nepatogumus. Dedame visas pastangas, kad trikdžius pašalintume kiek įmanoma greičiau.“
„Regitra“ patikina, kad jau pirmą dieną visoms Lietuvoje įregistruotoms transporto priemonėms, kurių yra apie 2 mln., savininko deklaravimo kodas (SDK) buvo suteiktas automatiškai ir nemokamai.
„Šių transporto priemonių savininkams kodas bus reikalingas tik tuomet, kai jie norės jas parduoti, todėl tikėtina, kad didžioji dalis kodą tikrins būtent tuomet, kai bus poreikis“, – paaiškinama komentare.
Šiuo metu valstybės įmonė nagrinėja dažniausiai užduodamus klausimus ir teikia atsakymus klientams svetainėje.
„Regitra“ automobilių pirkėjams rekomenduoja prieš perkant įsitikinti, ar transporto priemonė jau turi SDK, nes be šio kodo nebus galimybės deklaruoti nuosavybės pasikeitimo ir transporto priemonės įregistruoti savo vardu. Patariama šį kodą nurodyti ir sudaromoje pirkimo ir pardavimo sutartyje.
Norint gauti SDK įvežtam arba įvežamam iš užsienio automobiliui, tikrinama įvairi informacija apie transporto priemonę, pavyzdžiui, ar ji nėra ieškoma, ar jai netaikomas areštas ir pan. Tačiau tai paprastai užtrunka kelias minutes, nurodo „Regitra“.
„Klientams pildant deklaraciją internetu, kviečiame būti atidžius ir duomenis suvesti kuo tiksliau, nes tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl SDK negalės būti suteiktas. Teikiant deklaraciją internetu, reikia prisegti pirkimo ir pardavimo sutartį ar kitą įgijimo faktą patvirtinantį dokumentą. Dokumentą galima tiesiog nufotografuoti telefonu ir į sistemą įkelti nuotraukas“, – informuoja įmonė.
VMI: sektoriuje trūksta 38 mln. eurų PVM
Automobilių prekybos srityje PVM atotrūkis siekė 38 mln. eurų, informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), remdamasi Analizės, modeliavimo ir rizikos valdymo kompetencijų centro ir Kauno technologijos universiteto atliktu 2018 metų Lietuvos PVM atotrūkio vertinimu.
„Pastaraisiais metais naudotų automobilių prekybos sektoriui kontroliuoti VMI skyrė išskirtinį dėmesį. 2018–2020 m. atliekant kontrolę šiame sektoriuje buvo nustatyta apie 4,8 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių“, – sako VMI Kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius.
Jis lygina, kad Latvijoje, kuri jau įdiegusi privalomą automobilių deklaravimo sistemą, per pirmuosius metus šiame sektoriuje sumokėtų mokesčių suma išaugo 27,2 mln. eurų.
Pasak jo, SDK leis užtikrinti, kad pajamos už automobilių pardavimą būtų įtrauktos į apskaitą bei sumokėti mokesčiai, konkurencinė aplinka taps skaidresnė, nes bus sunkiau manipuliuoti transporto priemonių kaina.
„Ir pirkėjas, ir pardavėjas turės deklaruoti sandorį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nuosavybės teisės įgijimo arba perleidimo, o ne Lietuvoje įgytą transporto priemonę ir (ar) priekabą – ne vėliau kaip iki šios transporto priemonės įvežimo į Lietuvą“, – į reikalavimą atkreipia dėmesį R. Puncevičius.
VMI neramina dažnai pasitaikantys atvejai, kai pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju, sutinka pirkimo ir pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą, nei iš tikrųjų sumokama, dėl to galiausiai nukenčia pats.
„Šiam pirkėjui vėliau parduodant tą patį automobilį kitam asmeniui už didesnę kainą, nei ji buvo įrašyta sutartyje pirminio įsigijimo metu, tenka sumokėti 15 proc. GPM nuo neva gauto pelno. O pardavėjas nuo mokesčių mokėjimo išsisuka. Be to, nustačius automobilio defektą, pirkėjas netenka garantijos susigrąžinti visą faktiškai sumokėtą sumą, nes neturi įrodymų, jog sumokėjo daugiau, nei įrašyta pirkimo ir pardavimo sutartyje“, – paaiškina R. Puncevičius.
„Nesąžiningi pardavėjai gyventojus apgaudinėja ne tik prašydami nurodyti mažesnę pardavimo kainą, bet ir pateikdami užpildyti fiktyvias užsienietiškas transporto priemonių pirkimo ir pardavimo sutartis. Dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, jos perpardavėjo duomenys neužfiksuoti jokiuose dokumentuose“, – apžvelgia VMI atstovas.
Lietuvoje veikiančiam automobilio perpardavėjui tai naudinga – jis nėra susiejamas su parduota transporto priemone, nuslepia už automobilį gautus pinigus ir nesumoka mokesčių.
„Dažniausiai vadinamieji kauferiai surašomi prieš pat automobilio registracijos procedūrą – nurodoma fiktyvi sutarties sudarymo vieta ir data. Tokiu atveju pirkėjas netenka visų garantijų dėl automobilio defektų ir yra įtraukiamas ir į dokumentų klastojimo schemą, už tai pirkėjui gresia baudžiamoji atsakomybė“, – įspėjo R. Puncevičius.
Tikrins keliuose, turgavietėse, žiūrės skelbimus
VMI ir kitos institucijos automobilių pardavėjus tikrins ne tik keliuose, gabenant transporto priemones automobilvežiais, bet ir stabdys pavienes transporto priemones, tikrins turgavietėse ir kitose automobilių pardavimo vietose, netgi atliks transporto priemonių pardavimo skelbimų analizę elektroninėje erdvėje ir pan.
Kontrolės veiksmus vykdys Policijos, VMI, Muitinės bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Valstybinės sienos apsaugos inspekcija, Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai.
VMI šiems atvejams tirti šiemet skyrė papildomų išteklių – subūrė tyrėjų komandą, kuri atliks stebėsenos ir kontrolės veiksmus. Jų metu tyrėjai vertins, ar deklaruota pardavimo sandorio vertė atitinka skelbiamą pardavimo kainą, rinkos kainą, sieks užtikrinti, kad būtų deklaruota tikra kaina. „Tai pat VMI tirdama sandorius, kai pirkėjas įsigyja automobilį iš užsienio piliečio (sudaroma kauferio sutartis), gali paprašyti automobilio pirkėją pateikti sandorio (automobilio įsigijimo ES) aplinkybes pagrindžiančius dokumentus (degalų pylimo, mokėjimo už kelius ir pan.)“, – dėsto R. Puncevičius.