Su gegužės 1 dieną įsigaliosiančiais Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimais siejama sistema siekiama, kad gyventojai nesusidurtų su nesąžininga prekyba automobiliais, o jų teisės būtų apsaugotos.
„Mūsų tikslas – tai vartotojo saugumas, o kartu ir kova su šešėliu. Tikimės, kad tai paskatins visuomenę formuoti civilizuotą ir skaidrią transporto priemonių, taip pat ir jų dalių prekybos tradiciją, kuri sumažins šešėlinę transporto priemonių prekybą iki minimumo, o transporto priemonių pirkėjai galės būti tikri dėl sandorio patikimumo“, – sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Bilotaitė pastebėjo, kad iki šiol didžioji dalis automobilių pirkimo-pardavimo sandorių vyksta grynaisiais pinigais.
„Taip galima nuslėpti tikrąją sandorio sumą, sumažinti mokestines prievoles“, – sakė ji.
Ministrė dar papasakojo, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba šiuo metu atlieka 19 ikiteisminių tyrimų dėl prekybos automobiliais, kuriuose nustatyta per 7,5 mln. eurų žala valstybės biudžetui.
„Tyrimai atliekami dėl 4,5 tūkst. automobilių, kurie buvo įvežti iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos Sąjungos“, – sakė A. Bilotaitė.
Pranešama, kad Latvijos, kuri yra įdiegusi privalomą automobilių registravimo sistemą, patirtis rodo, kad per pirmuosius metus šiame sektoriuje sumokėtų mokesčių suma išaugo 27,2 mln. eurų.
Naujoje sistemoje bus fiksuojami visų transporto priemonių savininkai, t. y. kiekviena šalyje esanti ir nuosavybės teise Lietuvos gyventojui ar įmonei priklausanti transporto priemonė turės turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK).
Transporto priemonę parduoti ar registruoti bus galima tik turint šį kodą. Nuo šiol savininkų pasikeitimas ir registracija bus du atskiri procesai. Pirma, vykstant nuosavybės pasikeitimui kas kartą bus suteikiamas naujas SDK. Antra, tik turint jį, asmuo galės registruoti transporto priemonę savo vardu.
A. Bilotaitė dar pastebėjo, kad fiktyvius dokumentus pasirašę pirkėjai, praranda teisę reikšti pretenzijas, jei būna pastebimi kokie nors defektai.
„Kai yra nurodoma žymiai mažesnė įsigyjamo automobilio kaina, vėliau parduodant jį už realią kainą kitam asmeniui, tas asmuo privalo sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio už neva gautą pelną“, – sakė ji.
Du būdai
Spaudos konferencijoje dalyvavęs „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas sakė, kad tai yra didžiausias pokytis registracijos srityje per 30 metų.
„Iki šiol turėdami registracijos liudijimą galvojome, kad turime kažkokį nuosavybės dokumentą. Nesusikalbėjimas kėlė tam tikrą sumaištį, todėl noriu pasakyti „Regitra“ suteikia leidimą dalyvauti eisme, kaip valdytojui, o ne kaip turto turėtojui. Mes turto niekada neregistravome.
Dabar planuojame labai aiškiai atskirti, kur yra savininkas, o kieno yra teisės. Nuo gegužės 1 dienos startuojame su nauja sistema, kur visiems bus prievolė turėti savininko deklaravimo kodą. Tas kodas bus unikalus, kiekvienai transporto priemonei priskiriamas, o keičiantis savininkui, keisis ir kodas.
Kodas bus sudarytas iš 8 simbolių, raidžių. Ypač svarbu, kas bus su transporto priemonėmis, kurios dabar yra registre. Šiai dienai registre yra 1 980 000 objektų – visiems jiems bus automatiškai suteiktas kodas. Šiems žmonėms po gegužės 1 dienos nereikės atlikti jokių veiksmų“, – sakė S. Šuminas.
Jis taip pat nurodė, kad bus du kodo pateikimo kanalai.
„Elektroninis ir bus galima kreiptis į „Regitros“ padalinius. Norėčiau akcentuoti, kad kreipiantis elektroniniais kanalais, paslauga bus nemokama. Kreipiantis tiesioginiais kanalais, ji kainuos per 4 eurus.
Faktiškai automobilį registruoti bus galima tik turint SDK. Jei neturite SDK, ta transporto priemonė niekada negaus leidimo dalyvauti eisme“, – sakė S. Šuminas.
„Regitros“ atstovas pasakojo, kad dabar pardavėjas turi per 15 dienų informuoti apie transporto priemonės pardavimą, tuomet per 10 dienų pirkėjas turi deklaruoti, kad įsigijo transporto priemonę.
„Tame 10 dienų laikotarpyje nutinka įvairūs dalykai. Būna, kad pardavėjas tą pačią transporto priemonę dar kažkam parduoda. Dar būna, kad asmuo seniai neturi transporto priemonės, o gauna baudas už kažkokius pažeidimus. Tai sukelia stresą tiek tam, kuris atsikratė tuo automobiliu, tai ir papildoma našta teisėsaugos institucijoms, kurios siekia išsiaiškinti pažeidėją. Jei transporto priemonę įsigijęs asmuo jos neregistruoja, tada visi pažeidimai eina buvusiam savininkui“, – pasakojo jis.
S. Šuminas pažymėjo, kad nuo gegužės 1 dienos tiek pirkėjas, tiek pardavėjas turės kreiptis per 5 darbo dienas.
„Pirkėjas deklaruoja, kad įsigijo transporto priemonę, o pardavėjas patvirtina, kad tikrai tam pirkėjui tą transporto priemonę pardavė“, – sakė jis.
Pelninga veikla
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė sakė, kad SDK yra priemonė apsaugoti pirkėjus nuo galimai nesąžiningų pardavėjų.
„Žinoma, taip pat užtikrinti pardavėjų gaunamų pajamų apskaičiavimą ir mokesčių mokėjimą. Taip pat turėtų padėti išvengti nesąžiningos konkurencijos“, – sakė ji.
VMI vadovė pateikė skaičių: automobilių prekyba užsiimantys gyventojai per 2019 metus sumokėjo vidutiniškai 400 eurų GPM.
„Veikla turbūt nėra tokia nepelninga kaip deklaruojama. Kiek save pamenu, o pamenu labai seniai, nuo 1990 metų, naudotų automobilių prekyba visada buvo VMI akiratyje.
Pastaruoju metu susidūrėme ne tik su tuo, kad nemokami mokesčiai, bet ir su tuo, kad nuostolius patiria galutinis pirkėjas, kurio saugumą turi užtikrinti ši priemonė“, – sakė E. Janušienė.
Ji papasakojo, kad 2019 metais iš 560 kontroliuotų įmonių PVM prievolė augo beveik 27 proc., lyginant su 2018 metais, kai kitų to sektoriaus įmonių tik 1,3 proc. ir pastebėjo, kad tai didžiulis skirtumas.
„PVM atotrūkis sektorius sektoriuje siekia 38 mln. eurų 2018 metais“, – sakė ji.
Pereinamasis laikotarpis
VMI kontrolės departamento vyresnysis patarėjas Rolandas Puncevičius pasakojo, kad nors reikalavimai įsigalioja nuo gegužės 1 dienos, yra numatytas pereinamasis laikotarpis.
„Visos transporto priemonės, kurios buvo įvežtos iki tada turės galimybę būti deklaruotos iki liepos 1 dienos. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra visiškai nauja sistema, kontroliuojančios institucijos numato taikyti tolerancijos laikotarpį iki rugsėjo 1 dienos“, – sakė jis.
R. Puncevičius taip pat nurodė, kad asmenims, kurie nesilaiko reikalavimų, gresia administracinė atsakomybė.
„Padarius pirmą kartą administracinį nusižengimą, bauda yra 75 eurai. Jei pažeidimas padarytas pakartotinai, tuomet sankcija siekia nuo 440 iki 600 eurų“, – sakė jis.
„Regitra“ atkreipė dėmesį, kad nuo balandžio 30 dienos 8 val. iki gegužės 1 dienos 12 val. bus atliekami sistemos (eKETRIS) atnaujinimo darbai, todėl ji bus laikinai nepasiekiama.