Visai neseniai dešiniajame Neries krante duris pravėrė verslo kompleksas „k29“. Netoliese sparčiai kyla ir naujasis DNB banko finansų centras. Dar vieno naujo verslo centro statybas planuoja pradėti „Lords LB Asset Management”.
Visi šie daugiaaukščiai pastatai beveik neabejotinai dar labiau apkraus šiandien piko valandomis ir taip automobilių užkimštą Konstitucijos prospektą.
Siūlo vienpusį eismą
Urbanistikos ekspertas Martynas Marozas DELFI sakė, kad iššūkiai, su kuriais Vilnius susidurs Konstitucijos prospekte yra puiki proga peržiūrėti visą miesto transporto sistemą.
„Esu šventai įsitikinęs, kad reikia peržiūrėti gatvių tinklą. Kai kuriose vietose jos gali būti užžiedintos kaip Niujorke, kur nėra jokių kairiųjų posūkių, tik dešinįjį ir turi apvažiuoti kvartalą, kad pasuktum į kairę“, – kalbėjo jis.
M. Marozas pasiūlė, kad būtų galima, pavyzdžiui, į vieną pusę vienpusį eismą padaryti Kalvarijų gatvėje, o į kitą (irgi vienpusį) – Kareivių. Tiesa, jis pastebėjo, kad tai šiek tiek utopinė idėja.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) logistikos ir transporto katedros vedėjas Darius Bazaras tokią mintį įvertino kaip galimą variantą, tačiau pastebėjo, kad ją įgyvendinus daugeliu atveju kelionė mieste taptų ilgesnė, nepatogesnė ir sukurtų daug problemų.
„Jeigu dabar iš vieno taško gali apsisukti ir važiuoti priešpriešine puse, tai tada neišvengiamai teks apvažiuoti visą ratą. Taksistams būtų rojus, tačiau visiems kitiems tai nebūtų gerai“, – sakė jis.
Visuomeninis transportas
M. Marozas svarstė, kad reiktų kalbėti apie efektyvesnį visuomeninio transporto tinklą – labiau vystyti automobilių dalinimosi paslaugas, peržiūrėti dviračių takus.
„Reikia skatinti visas transporto iniciatyvas, kad žmonės rinktųsi ne automobilį, o kitas priemones“, – apibendrino jis.
Pašnekovas teigė, kad prie problemos sprendimo gali prisidėti ir grynai politiniai sprendimai, tarkim, jeigu verslininkams būtų sudaromos lengvatos, jei jie skatintų darbuotojus rinktis alternatyvią transporto priemonę ir nevažiuotų į savo darbo vietą automobiliu.
Dar viena minkštoji priemonė – darbo laiko reguliavimas, kada darbuotojų atvykimas į darbo vietą išskaidomas per kelias valandas.
„Investicijos į asfaltą arba kelius tik dar labiau skatina naudotis automobiliu ir realiai žiūrint tai problemos nesprendžia“, – teigė M. Marozas.
Automobilių gali padaugėti apie 10 tūkst.
M. Marozas pastebėjo, jog dėl naujų biurų Konstitucijos prospekte automobilių kiekvieną rytą gali padaugėti apie 10 tūkst.
D. Bazaras paaiškino, kad norint suvaldyti problemą reikia skaičiuoti – kokie srautai yra dabar ir kokių tikimasi po statybų pabaigos.
„Kiekvienas pastatas sukuria naujus transporto priemonių srautus, todėl savivaldybei reikėtų žiūrėti, koks kiekis papildomų automobilių gali atsirasti. Jeigu jie bus didesni, nei yra gatvės pralaidumas, tada ji bus užsikimšusi. Kita problema – kaip tie srautai bus stabdomi. Pavyzdžiui, ar atsiras nauja sankryža, nes tai būtų didžiausia problema. Ir ji turbūt neišvengiama, jei bus naujas įvažiavimas“, – sakė VGTU logistikos ir transporto katedros vedėjas.
Jis paaiškino, kad jeigu srautas stabdomas toje pačioje plokštumoje, tada neišvengiamai sukuria kamštį. Galima statyti estakadą arba požeminį pravažiavimą, bet tai, D. Bazaro teigimu, ne ką mažesnė utopija už vienpusio eismo įvedimą pagrindinėse gatvėse.
Vis dar iššūkis
R. Šimašius DELFI sakė, kad apie galimas eismo problemas Konstitucijos prospekte jau yra pagalvojęs.
„Viena vertus, tai yra miesto centras, kuris buvo užprogramuotas augimui ir ten nauji biurai turi atsirasti. Kita vertus, akivaizdu, kad problema yra net ne automobilių pasistatymo, bet atvažiavimo ar išvažiavimo iš Konstitucijos prospekto“, – sakė jis.
Meras tikino, kad problemai sprendimas rastas bus, bet galutinio atsakymo kol kas neturėjo. „Aišku, kad Lvovo gatvė turėtų būti labiau išnaudota įsiliejant į Ukmergės, Geležinio vilko sankryžą“, – pridūrė R. Šimašius.
Susiduria visas pasaulis
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pasakojo, kad urbanistai visame pasaulyje planuoja, kaip turi atrodyti miestų centrai be automobilių.
„Oslas nuo 2019 metų draus automobilius miesto centre. Madridas 2020 metais automobiliams planuoja uždaryti didelę dalį centro, kartu su perplanuodamas aktyviausias gatves taip, kad jos būtų draugiškesnės pėstiesiems nei automobiliams. Paryžius kai kurias gatves paliks tik elektrinėms transporto priemonėms, išplės dviračių takus ir draus į dalį centro įvažiuoti likusiems automobiliams.
Londone dyzeliniai automobiliai, norėdami įvažiuoti į miesto centrą piko valandomis, turi sumokėti 17 eurų mokestį. Niujorkas po truputį mažina automobiliams skirtas erdves, keisdamas jas dviračių ir pėsčiųjų takais. Hamburgas miesto šeimininkais taip pat nori padaryti pėsčiuosius ir dviratininkus, tokių pačių pertvarkų imasi ir keli Kinijos miestai“, – pasakojo jis.
Jis pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Danija eina stovėjimo aikštelių normatyvų mažinimo keliu, kai vystytojai gali pastatyti ne daugiau kaip 0,25 vietos vienam butui. Taip miesto centras paliekamas pėstiesiems, skatinama naudotis dviračiais ir viešuoju transportu.
M. Statulevičius pastebėjo, kad Vilniaus centre vystytojams jau dabar leidžiama įrengti mažiau nei vieną stovėjimo vietą vienam butui ir šis rodiklis turi trauktis, nes miesto centre yra dar daug neišnaudotos vietos, kuri ilgainiui virs biurais ir gyvenamaisiais namais.
„Tačiau jų gyventojai automobiliais galėtų visiškai užkimšti gatves“, – teigė pašnekovas.