Apie tai penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje prie naujai paženklintos Kalvarijų gatvės ir Konstitucijos prospekto sankryžos informavo Vilniaus apskrities Vyriausiasiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas Egidijus Tučis
„Kelių eismo taisyklėse (KET) yra reikalavimas, kad įvažiuoti į sankryžą negalima, jeigu yra grūstis. Ypač jeigu tas įvažiavimas kliudys kitiems – skersiniam transportui pravažiuoti. Tai paprastas punktas, kurio reikia laikytis nepaisant to, yra tas kvadratas ar jo nėra“, – tvirtino jis.
Praktika rodo, kad vairuotojai šio reikalavimo nesilaikydavo, todėl KET papildymuose atsirado toks ženklinimas.
E. Tučis vairavimą palygino su krepšiniu: „Kaip treneriui nepatinka žaidimo „neskaitantys“ žaidėjai, taip ir gatvėje sėdint už vairo reikia „skaityti“ situaciją ir priartėjant prie sankryžos žiūrėti – spėsi ar nespėsi su tuo srautu“.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius susirinkusiesiems sakė, kad sostinės vairuotojai kamščiuose sugaišta daugybę laiko. „Tokiomis priemonėmis tikimės vilniečiams sutaupyti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių valandų. Juk per 100 tūkst. žmonių kasdien važiuoja Vilniaus mieste“, – kalbėjo jis.
R. Šimašius tikino, kad rugsėjo pradžia yra labai tinkamas metas naujovėms gatvėse.
Sankryžų bus daugiau
Kalvarijų gatvės ir Konstitucijos prospekto sankryža – pirmoji naujai paženklinta Vilniuje.
Naujas sankryžų ženklinimo plotas geltonomis linijomis žymi vietą, į kurią įvažiuoti draudžiama, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti važiuojamųjų dalių sankirtoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui, išskyrus tuos atvejus, kai sankryžoje reikia pasukti į kairę.
Taip paženklintos sankryžos, kuriose KET pažeidžiamos dažniausiai, kai vairuotojai įvažiuoja į sankryžą, sustoja ir taip sudaro kliūtį, trukdydami kitų transporto priemonių eismui.
Iki rugsėjo 1 dienos planuojama paženklinti dar šešias sankryžas: Kalvarijų – Kareivių – Ozo gatvių, Žirmūnų – Kareivių gatvių, Laisvės prospekto – Rygos gatvės, Kalvarijų gatvės – A. Juozapavičiaus gatvė, Švitrigailos – J. Basanavičiaus gatvių ir Savanorių prospekto – Žemaitės gatvės. Taip pat papildomai bus įrengti skydai, informuojantys apie naują ženklinimą.
Vykdo analizę
DELFI jau anksčiau yra rašęs, kad miesto savivaldybės užsakymu šiuo metu vykdoma viso Vilniaus susisiekimo sistemos analizę.
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ laikinoji direktorė Modesta Gusarovienė sakė, kad sankryžų ženklinimas tėra viena iš priemonių gerinant miesto transporto sistemą.
„Galima sakyti, kad tai dalis viso judumo plano, bet jis šiandien dar nėra parengtas. Šiuo metu detalizuojama techninė užduotis“, – sakė ji.
Miesto judumo plano tikslas – sukurti tokią miesto transportą sistemą, kuri leistų per trumpiausią laiką pasiekti norimą kelionės tikslą, maksimaliai panaudojant esamą miesto infrastruktūrą, pagerintų transporto saugą ir eismo saugumą, mažintų oro taršą ir dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, išmetimą bei energijos suvartojimą, didinti žmonių ir prekių pervežimo efektyvumą, miesto aplinkos patrauklumą ir kokybę.
Paruošti tokį planą Vilniui rekomendavo Susisiekimo ministerija. Tas pats pasiūlyta ir kitiems didiesiems regionų centrams, turintiems per 100 tūkst. gyventojų (Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui).
Preliminariais duomenimis, 2016 metais judumo plano parengimui reikėtų ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų, kur Vilniaus savivaldybės finansuojama dalis ne mažesnė kaip 26,5 tūkst. eurų.
Parengus plano techninę užduotį, ji bus teikiama derinti Darnaus judumo mieste plano komisijai Susisiekimo ministerijoje. Ją suderinus ir suderinus finansavimą savivaldybė skelbs konkursą planui atlikti.