„Gretvitos komposto“ atstovai teigia, kad jau daugiau nei pusmetį bando iš „Lietuvos geležinkelių“ išsireikalauti nuostolių atlyginimo.
„Jiems susidaro įspūdis, kad „Lietuvos geležinkeliai“ piktybiškai vilkina laiką ir bando visais įmanomais būdais išvengti atsakomybės už žalą, kilusią dėl dideliu greičiu šilumvežiu į privatų terminalą įlėkusių darbuotojų ir išdaužusių viską – nuo bėgių, vedančių į terminalą, iki pat pastato konstrukcijų ir vidinės vėžės ant tilto“, – rašoma „Delfi“ pateiktame dokumente.
Savo ruožtu valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ dukterinės įmonės „LTG Infra“ atstovas Gediminas Petrauskas teigė, jog delsiama tik dėl to, kad „Gretvitos kompostas“ nepateikia būtinų dokumentų.
„Ne kartą tiek telefonu, tiek raštu kreiptasi į „Gretvitos komposto“ atstovus su prašymu pateikti reikalingus dokumentus, kad būtų pradėtas ekspertizės viešasis pirkimas. „LTG Infra“ siekia kuo greičiau nustatyti ir padengti nuostolius, tačiau iki šiol iš „Gretvitos komposto“ negauti būtini dokumentai. Tikimės, kad artimiausiu metu pavyks sėkmingai išspręsti susiklosčiusią situaciją“, – sakė jis.
„Gretvitos komposto“ direktoriaus Dariaus Česnulaičio skaičiavimais, dėl šio incidento bendra žala gali siekti per 1,2 mln. eurų.
„Terminalo vėžė eina 6 metrų aukštyje, defektai jai turi būti nustatyti specialiu tyrimu, pastato konstrukcijos yra pažeistos, jau nekalbu apie sienas ar duris. Maža to, veiklos tęsti negalime jau pusę metų, tad žala yra milžiniška, nekalbant jau apie moralinę. Esu šoke“, – sakė jis.
Užfiksavo vaizdo kameros
„Gretvitos komposto“ atstovai su „Delfi“ pasidalino keliais vaizdo įrašais, kuriuose iš skirtingų kampų galima pamatyti įvykusį incidentą, taip pat – jo pasekmes. Apie šį įvykį anksčiau viešai nebuvo skelbta.
Apie jį nieko nežino ir policija. „Pagal jūsų pateiktus duomenis, informacija įvykių registre nebuvo registruota. Apie tokį ar panašų įvykį policijai žinoma nėra“, – „Delfi“ atsakė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vedėja Kristina Janulevičienė.
Tačiau kaip paaiškino G. Petrauskas, policija kviečiama tik tais atvejais, kai incidentas įvyksta geležinkelio pervažoje.
„LTG Infra“ įvykus incidentui Varėnoje iš karto, kaip numato teisės aktai, informavo geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ar riktų saugos tyrimų vadovą ir Lietuvos transporto saugos administraciją, pradėjo vidinį tyrimą. Taip pat „LTG Infra“ situacijos sprendimą aptarė su „Gretvitos komposto“ vadovais. Abiejų įmonių atstovai apžiūrėjo įvykio vietą ir sutarė, kad objektyviai patirtus nuostolius galėtų įvertinti nepriklausoma ekspertizė, o jos išlaidas padengtų „LTG Infra“, – pasakojo jis.
G. Petrauskas pastebėjo, kad geležinkelio kelyje įvykusius incidentus teisės aktų nustatyta tvarka tiria geležinkelių transporto katastrofų, eismo įvykių ar riktų saugos tyrimų vadovas, kuris pavaldus Teisingumo ministerijai.
„LTG Infra“ pateikė saugos tyrimų vadovui visą su incidentu susijusią informaciją, atitinkamai tyrėjui turimą informaciją suteikia ir „Gretvitos kompostas“. Minėtas tyrimų vadovas pateikia išvadą kam priskirti incidentą geležinkelio kelyje – katastrofai, eismo įvykiui ar riktui. Saugos tyrimų vadovas parengia galutinę saugos tyrimo ataskaitą ir ją paviešina per įmanomą trumpiausią laikotarpį“, – sakė jis.
Dirbo neblaivus
Savo ruožtu „Gretvitos kompostas“ direktorius D. Česnulaitis pasakojo, kad incidento padariniai jį tiesiog šokiravo.
„Neįsivaizduoju, kas turėjo dėtis dviejų šilumvežį vairavusių „LTG Infra“ darbuotojų galvose. Kita vertus, gal viską gali paaiškinti rusiškos degtinės butelis, kurį radau įvykio vietoje, besimėtantį su nutrauktomis šilumvežio stabdžių sistemos dalimis“, – sakė jis.
Išties, viename iš įmonės pateiktų vaizdo įrašų galima pamatyti, visų nuostabai, nesudužusi butelį.
Tai, kad šilumvežį vairavęs mašinistas buvo neblaivus, įrodė „LTG Infra“ vidinis tyrimas.
„Jo metu nustatyta, kad mašinistas negavęs leidimo iš eismo valdymo specialistų ir darbų vadovo savavališkai drezina įvažiavo į „Gretvitos kompostui“ priklausantį privažiuojamąjį kelią ir sukėlė incidentą. Tyrimo metu peržiūrėta ir iš „Gretvitos komposto“ gauta vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuotas incidentas. Taip pat tyrimas parodė, kad darbuotojas incidentą sukėlė būdamas neblaivus. „LTG Infra“ griežtai vadovaujasi nulinės tolerancijos politika, todėl dėl tokio grubaus pažeidimo atsisveikino su incidentą sukėlusiu darbuotoju. Darbuotojui Lietuvos transporto saugos administracija panaikino mašinisto licenciją“, – „Delfi“ nurodė G. Petrauskas.
Jis dar papasakojo, kad prieš kiekvieną reisą, kaip reikalauja teisės aktai, įmonės mašinistų blaivumas yra tikrinamas.
„Duomenys apie tai pažymimi žurnale ir kelionės lape. Prieš reisą iš ryto darbuotojas buvo blaivus. Atsižvelgiant į tai, kad įvykis sukeltas savavališkai ir be leidimo pasinaudojus drezina, todėl nebuvo atlikta minėta procedūra, kuri numatyta prieš kiekvieną reisą.
„LTG Infra“ didelį dėmesį skiria mašinistų ugdymui, todėl tokių incidentų iki šiol pavyko išvengti. Iš karto po įvykio visiems darbuotojams priminėme apie galiojančias tvarkas ir taisykles. Taip pat peržiūrėti įmonės procesai, kad tokie incidentai nepasikartotų. Galima tik pasidžiaugti, kad incidento metu pavyko išvengti didesnių nelaimių“, – sakė jis.
Patiria nuostolius
Ilgai trunkančiu nuostolių kompensavimo procesu D. Česnulaitis piktinosi ir dėl to, kad negalėdamas vykdyti veiklos patiria nuostolius.
„Veiklą gal ir būtume galėję atnaujinti, jei būtų atkurta vėžė, tačiau ir to nepadaryta. Susidaro įspūdis, kad valstybės įmonei ne tik negalioja šalies įstatymai, bet ir galima slėpti ar maskuoti akivaizdžius įkalčius, kuriais padaryta žala privačiam kapitalui, jau nekalbant apie grėsmę, kuri kilo dėl tų šilumvežio vairuotojų, dirbančių valstybinėje įmonėje“, – „Delfi“ pateiktame dokumente cituojamas jis.
D. Česnulaičio teigimu, padariniai galėjo būti kur kas baisesni, jei ne vėžė į jų terminalą nuo pagrindinių bėgių iš Varėnos. „Baisiausia tai, kad kol šilumvežis atlėkė į mūsų terminalą, jis praskrido pro ne vieną sankryžą. Ir jei ne vėžė į terminalą, tikėtina, kad būtume jį radę susidūrusį su kitu traukiniu kaktomuša“, – sakė jis.
Anot jo, šilumvežis sustojo tik išgriovęs terminalo pastatą, kuomet buvo nutrauktos stabdžių sistemos ir įsijungė avarinis stabdys.
Tyrimą beveik baigė
Teisingumo ministerijos atstovai „Delfi“ paaiškino, kad įvertinus Varėnoje įvykusio eismo įvykio aplinkybes, tyrimas nepadėtų pasiekti įstatyme numatyto saugos tyrimo tikslo – ateityje išvengti katastrofų, eismo įvykių ir riktų, todėl eismo įvykio saugos tyrimas nėra atliekamas.
„Vertinant eismo įvykį atsižvelgta į eismo įvykio rimtumą: įvykio metu nebuvo sužaloti asmenys; nebuvo su eismo įvykiu susijusio traukinio, o tik geležinkelių riedmenys; privažiuojamasis kelias yra įkalnėje ir didžiausias leistinas greitis yra 15 km/h; nebuvo užtikrintas darbuotojų blaivumas darbo vietoje; nebuvo padaryta didesnė nei 2 mln. eurų žala geležinkelių riedmenims ir geležinkelių infrastruktūrai (atsižvelgiant į Europos Sąjungos geležinkelių agentūros gaires dėl sprendimo tirti avarijas ir incidentus priėmimo); ir nėra įrodymų, kad geležinkelių sistemos gedimai sukėlė eismo įvykį ir, kad pasekmės atsirado dėl trūkumų geležinkelių sistemos struktūrinėse dalyse ar geležinkelių riedmenyse.
Atsižvelgta į tai, ar jis yra eismo įvykių sekos, susijusios su visa sistema, dalis: eismo įvykis neturėjo pasikartojančių ar panašių aplinkybių iš kitų įvykių visoje geležinkelių sistemoje. Taip pat nenustatyta gedimų, kurie darytų neigiamą poveikį eismo saugai; įvykių saugos gerinimo srityje nesitikima pasimokyti iš tokio įvykio. Galiausiai, nebuvo gauta prašymo atlikti eismo įvykio saugos tyrimą iš geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų), eismo saugos institucijos ar ES valstybių narių“, – perdavė ministerija.
Dar pabrėžta, jog saugos tyrimas yra nepriklausomas nuo jokio ikiteisminio, teisminio ar administracinio proceso, kuriuo siekiama nustatyti, kas kaltas ar atsakingas, nėra su juo susijęs ir neturi jam poveikio. Saugos tyrimas taip pat nėra susijęs su kaltininkų ar atsakomybės nustatymu.
„Informuojame, kad tyrimą dėl šio įvykio atlieka Lietuvos transporto saugos administracija“, – pridūrė Teisingumo ministerijos atstovai.
Savo ruožtu LTSA atstovė Eglė Kučinskaitė nurodė, kad 2021 metų balandžio 29 dieną Varėnos geležinkelio stotyje įvyko geležinkelio eismo įvykis, kurio metu neblaivaus mašinisto valdoma drezina išvažiavo iš stoties kelio Nr. 4 ir įvažiavusi į privažiuojamąjį kelią Nr. 39 ir išlaužė cecho vartus.
„Buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 379 straipsnio 2 dalį. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, kaltam asmeniui buvo paskirta nuobauda“, – sakė ji.
Pagal minimą kodekso dalį, geležinkelių riedmenų valdymas, kai tai daro (yra atsakingi už valdymą) neblaivūs asmenys arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, perdavimas valdyti geležinkelių riedmenis neblaiviems arba nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusiems asmenims, geležinkelių riedmenis valdančių asmenų vengimas pasitikrinti dėl neblaivumo ar apsvaigimo užtraukia baudą nuo 300 iki 850 eurų.
Juridinių asmenų registro duomenimis, „Gretvitos komposto“ akcininkė yra Greta Česnulaitytė-Mickevičienė. 2020 metais įmonė gavo 258 tūkst. eurų pajamų, uždirbo 22,4 tūkst. eurų grynojo pelno.
„Sodros“ duomenimis, gruodžio 30 dieną „Gretvitos kompostas“ turėjo 10 darbuotojų, kuriems lapkritį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1161 eurą (apie 772 eurai „į rankas“).
Įmonė teikia transporto ir logistikos paslaugas, o taip vadinamame Varėnos terminale buvo vykdoma biokuro krova, sandėliavimas ir paskirstymas klientams. Vidutiniškai, per mėnesį terminale buvo iškraunama iki 150 vagonų, kuriuos gabendavo „Lietuvos geležinkeliai“.