Suklastotos ridos požymiais pasižymi kas šeštas Lietuvos automobilis
Naujausias tyrimas atskleidė, kad nemaža dalis Lietuvos keliais riedančių automobilių, tikėtina, jog yra su suklastota rida. Anot, M. Buzelio, tai nėra tai, kas liečia tik Lietuvą. Tai yra matoma visoje Europoje.
„Kadangi automobiliai juda iš vienos šalies į kitą, ta rida, vienu ar kitu būdu, kažkur pasimeta. Lietuvoje, sakykime, apie 16-17 procentų pigesnių automobilių turi suklastotos ridos požymių ir, pagal šį parametrą, Lietuva yra viena iš tų tokių prastesnių valstybių, galėčiau pasakyti“, – teigė „Car vertical“ atstovas.
Taigi, praktiškai galima teigti, kad net kas šeštas automobilis yra su suklastota rida. Tiesa, pasak M. Buzelio, tie automobiliai nėra visai pigūs.
„Sakykime, mes indikuojame, kad tai yra automobiliai, kainuojantys iki 10 tūkstančių eurų. Maždaug 16-17 procentų tų automobilių turi suklastotą ridą“, – teigė jis.
Brangesnių automobilių savininkams – nuostolis didesnis
Kaip teigė M. Buzelis, suklastotos ridos rizikos slypi ir perkant naujesnius bei brangesnius automobilius.
„Perkant brangesnį automobilį, ko gero rizika didėja dėl to, kad, jeigu automobilis bus su suklastota rida, tikėtina, kad žmogus tiesiog patirs didesnį nuostolį. Naujesnis automobilis, dažniausiai yra brangesnis ir, tokiu atveju, jeigu suklastota rida gali paveikti automobilio kainą maždaug iki ketvirtadalio-penktadalio, tai, sakykime, jeigu mes kalbame apie 50 tūkstančių eurų, gali būti, kad žmogus permokės bent 5 ar 10 tūkstančių eurų jį pirkdamas, jau nekalbant apie tai, kad tas automobilis žymiai greičiau nuvertės ir taip toliau“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, tokie brangesni automobiliai – maždaug kas dešimtas turi suklastotą ridą.
„Tai, sakykime, tokie automobiliai, kurie kainuoja iki 45 tūkstančių eurų, bent jau mūsų pamatavimu. Tas toks nusikalstamumo šešėlis persekioja visus automobilius, tiesiog skiriasi rizikos“, – teigė „Car vertical“ atstovas.
Dažniausiai klastojamos ridos automobilių modeliai
Anot M. Buzelio, dažniau klastojami yra tie automobiliai, kurie turi didesnę metinę ridą.
„Ta prasme tie, kurie daugiau nuvažiuoja, tokie darbiniai arkliukai arba tiesiog automobiliai, kurie pritaikyti užmiesčio keliams. Pats geriausias pavyzdys, tikriausiai, yra automobiliai, skirti Vokietijos rinkai. Dažnai lietuviai juos nusiperka ir tikisi, kad viskas su jais bus labai gerai, bet Vokietija yra labai didelė šalis su puikiai išvystyta greitkelių infrastruktūra ir tie automobiliai tikrai turi didelę metinę ridą, todėl tikėtis, kad dabar nusipirksite automobilį, kuris importuotas yra iš Vokietijos ir turės mažą ridą – būtų truputį naivoka“, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, tokiu atveju reikėtų pasidomėti, kodėl rida yra tokia maža.
„Iš tikrųjų, gali taip būti, kartais būna tokių atvejų, bet tai, dažniausiai, yra išimtys, o ne tendencija“, – teigė M. Buzelis.
Suklusti verčia ir kiti skaičiai
Susimąstyti priverčia ir dėvėtų automobilių, prieš tai turėjusių rimtesnius eismo įvykius skaičiai.
„Bendrai vertinant visus automobilius, tai maždaug kas antras automobilis yra patekęs į eismo įvykį. Jeigu konkrečiau Lietuvoje, tai mes fiksuojame, kad maždaug 40 procentų iš naudotų automobilių yra patekę į eismo įvykį“, – teigė M. Buzelis.
Anot jo, tai – visiškai normalu.
„Automobiliui kartą patekti į eismo įvykį per kokius 4-5 metus – nieko nuostabaus ir tikrai nereikėtų labai to bijoti. Reikėtų tiesiog giliau pasidomėti, koks tai buvo įvykis, kaip stipriai jo metu buvo pažeistas automobilis ir, sakykime, jeigu mes galime identifikuoti, kad buvo daužtas automobilio priekis, pirkimo metu, tikrinant automobilio būklę, reikėtų daugiau dėmesio skirti būtent priekio apžiūrai, pakelti kažkokius plastikus.
Jeigu jie kažką dengia, pažiūrėti, ar nėra kažkokios korozijos, ar nesimato kokio pigaus remonto požymių, nes šie dalykai, ilgoje perspektyvoje, išpučia automobilio eksploatacines išlaidas“, – aiškino pašnekovas.
Kaip nepatekti ant sukčių kabliuko?
Anot M. Buzelio, būdų, kaip identifikuoti, ar automobilio rida yra suklastota, ar ne, nenaudojant papildomų sistemų – daug nėra.
„Yra patikros platformos, taip pat galima atkreipti dėmesį į tai, kad kartais automobilis atrodo stipriai nudėvėtas, bet vairas ar sėdynė – kaip nauji. Na, galima tikėtis, kad kažkas suklastojo ridą, pakeitė vairą ir sėdinę, ir pagalvojo, kad niekas nepastebės. Reikėtų atkreipti dėmesį į detalių visumą, pamatyti, kokio stovio yra tos detalės, ar realu tokiam automobiliui būti tokio stovio“, – teigė jis.
Taigi, anot pašnekovo, reikia nepamiršti mąstyti kritiškai.
Visą reportažą galite rasti LNK portale: