Tuo metu „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas aiškina, kad milžinišką nemokamų atostogų mastą lemia tolimųjų reisų vairuotojų darbo specifika.
„Ji tokia pati kaip ir, pavyzdžiui, jūreivių. Įprastai vairuotojai dirba kadencijomis, 6–8 savaites jie būna reise, na, o po to grįžta namo ir laiką leidžia ilsėdamiesi“, – „Delfi“ sakė jis.
G. Paluckas taip pat pranešė, kad Seimui šią savaitę turėtų būti pateiktas nutarimas dėl laikinosios tyrimo komisijos, kuri išsiaiškintų nerimą keliančią padėtį Lietuvos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje.
Žinomos įmonės
„Sodros“ pateiktoje skaičiuotėje iš viso yra 778 įmonių duomenys. Jie rodo, kad 2019 metais, t. y. iki pandemijos, situacija buvo panaši. Vidutinė nemokamų atostogų trukmė įmonėse, kurios yra asociacijos „Linava“ narės, siekė 20,2 dienos, kai visoje Lietuvoje – 6 dienas (3,4 karto mažiau).
Tarp analizuojamų įmonių yra ir tokių, kuriose darbuotojai nemokamai atostogauja beveik visus metus: „Vedos transportas“ (366 dienos) ir „Transmadis“ (363 dienos). Juridinių asmenų registro duomenimis, pirmoji yra likviduojama, o antroji nuo 2016 metų neteikia finansinių ataskaitų.
80-yje „Linavai“ priklausančių įmonių nemokamų atostogų 2020 metais iš viso nebuvo. „Sodros“ pateiktuose duomenyse galima rasti ir gerai žinomų pavadinimų.
Pavyzdžiui, įmonėje „Kautra Cargo“ 2020 metais vidutinė vienam darbuotojui tenkanti nemokamų atostogų trukmė buvo 74 dienos, 2019 metais – 43 dienos. Įmonė į „Delfi“ pasiteiravimą neatsakė.
Įmonėje „Baltic transline transport“ 2020 metais vidutinė vienam darbuotojui tenkanti nemokamų atostogų trukmė buvo 65 dienos, 2019 metais – 55 dienos. Įmonės rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistė Sonata Skrickienė perdavė, kad tokią statistiką lemia tai, kad dalį įmonėje dirbančių vairuotojų sudaro užsieniečiai, todėl pasibaigus kadencijai poilsio laiką nori išnaudoti grįžimui į savo šalį bei praleisti laiką namuose su savo šeimomis.
„Grįžę po kadencijų vairuotojai, kaip ir visi kiti įmonės darbuotojai, gali pasinaudoti kasmetinėmis apmokamomis atostogomis pagal Darbo kodeksą. Jeigu darbuotojas būna išnaudojęs visas jam priklausančias mokamas atostogas ir pageidauja vykti pailsėti namo, jam suteikiamos neapmokamos atostogos“, – nurodoma komentare.
Įmonėje „Vlantana“ 2020 metais vidutinė vienam darbuotojui tenkanti nemokamų atostogų trukmė buvo 26 dienos, 2019 metais – 22 dienos. Kaip nurodė jos generalinis direktorius Tomas Stonys, vairuotojai, grįžę iš komandiruotės, siekia, kad jiems būtų suteiktą papildomo laisvo laiko, kurį jie nori išnaudoti grįžimui į savo šalį arba buvimui su šeima.
„Tuo atveju, kai darbuotojas išreiškia valią nebetęsti darbo ir yra nustatoma, kad visos darbuotojui įstatymo garantuotos kasmetinės atostogos yra išnaudotos, darbdavys neturi kito pasirinkimo, kaip tik sutikti suteikti darbuotojui nemokamas atostogas. Kitos galimybės nenumato ir galiojantis teisinis reglamentavimas“, – sakė jis.
T. Stonys dar tvirtino, kad darbdaviui nemokamų atostogų suteikimas yra visiškai nenaudingas.
„Siekiant įdarbinti tokio pat dydžio transporto priemonių parką, būtina užtikrinti gerokai didesnį vairuotojų kiekį nei to reikėtų tuo atveju, jeigu darbuotojui jo valia nebūtų suteikiamos nemokamos atostogos, atsižvelgiant į rinkos situaciją ir tolimųjų reisų vairuotojų trūkumą, neturime kitos išeities kaip tik sutikti su vairuotojų keliamais reikalavimais“, – komentavo jis.
Įmonėje „Vičiūnai“ 2020 metais vidutinė vienam darbuotojui tenkanti nemokamų atostogų trukmė buvo 25 dienos, 2019 metais – 13 dienų. Įmonė į „Delfi“ pasiteiravimą neatsakė. Neatsakė ir „Hegelmann Transporte“, kur 2020 metais rodiklis siekė 7 dienas, o 2019 metais – 1 dieną.
Įmonėje „Girteka“ nemokamų atostogų 2020 ir 2019 metais nebuvo, tačiau kaip paaiškino jų marketingo ir komunikacijos vadovas Simonas Bartkus, „Linavai“ priklauso įmonė, kurioje beveik nėra vairuotojų. Tuo metu „Girteka Logistics“, jo teigimu, situacija turėtų būti panaši, kaip ir visame sektoriuje.
Savo ruožtu Z. Buivydas aiškino, kad vairuotojas turi teisę rinktis darbdavį, pas kurį nori dirbti.
„Patys vairuotojai to nori. Natūralu, jei dirbi tolimųjų reisų vairuotoju toli nuo savo šeimos du mėnesius, grįžęs pas artimuosius nori daugiau praleisti laiko su jais. Galiausiai atlikti tam tikrus buities darbus, apsilankyti pas gydytoją ar odontologą. Tad jie ilsisi apie 3–4 savaites.
Na, o tuo metu, kai vairuotojas ilsisi, dažniausiai – bet ne visada – būna nemokamose atostogose. Visų pirma, dėl to, kad didžioji dalis vairuotojų yra iš trečiųjų šalių ir jie grįžta į savo tėvynes, kur gyvena.
Vairuotojai darbo metu apdrausti valstybiniu socialiniu draudimu, o ne darbo metu dalis vairuotojų naudojasi privačiu civiliniu sveikatos draudimu, kuris apsaugo juos nelaimės ar ligos atveju. Pavyzdžiui, vairuotojai iš trečiųjų šalių norėdami gauti metinę darbo vizą, ambasadai privalo pateikti metus galiojanti sveikatos draudimą, priešingu atveju viza nebus išduota.
Įprastai dirbantiesiems priklauso mėnesis kasmetinių atostogų, kurias apmoka darbdavys. Vairuotojai ilsisi daugiau – nes tokia jų darbo specifika, tad natūralu, kad už šias atostogas darbdavys ir nemoka. Be to, parodykite darbdavį, kuris „išleidžia atostogų“ 3–4 mėnesius per metus ir už jas visas moka. Manau, rinkoje tokių nerasite“, – komentavo jis.
Kaip priežastį „Linavos“ atstovas minėjo ir Mobilumo paketą, „kuris įpareigoja, kad kartą per 8 savaites vilkiką grąžinti į vieną iš veiklos centrų įmonės įsisteigimo šalyje“. Tačiau pasitikslinus, pripažino, kad ši taisyklė dar neįsigaliojusi ir pradės veikti tik 2022 metais.
Vadina piktnaudžiavimu
Savo ruožtu G. Paluckas sakė, kad „Sodros“ duomenys rodo vežėjų piktnaudžiavimą sistemine netvarka šiame sektoriuje.
„Iš žmonių atimama tai, ką jie privalo turėti pagal darbo sutartis. Tai yra pensijinis draudimas, stažas, kitos socialinės garantijos. Absoliučiai nenormalu, kai žmogui iš metų iškrenta mėnuo, trys ar net daugiau, kaip rodo tie duomenys“, – sakė jis.
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys sakė, kad jau yra parengtas nutarimo dėl tyrimo komisijos projektas, kuriame atkreipiamas dėmesys į nuolatos pasirodančią informaciją dėl prastų darbo sąlygų ir darbuotojų išnaudojimo tarptautinių pervežimo sektoriuje.
„Yra ir Mobilumo paketo sąmoningas nesilaikymas, vengimas, darbo laiko apskaitos pažeidimai, kai poilsio laiko sąskaita reikia atlikinėti klausimus, yra atlyginimų klausimai, įvairios „pseudožalos“, kurios prirašomos taisyklėse ir darbuotojai turi baudas mokėti iš savo kišenės. Tai sisteminiai dalykai, kurie metai iš metų yra nesprendžiami. Tuo grindžiamas toks verslo modelis, bet jis neturi jokios perspektyvos, jis yra negyvas.
Be to, mūsų reputacija kaip šalies, kuri nesugeba užtikrinti normalių darbo sąlygų, remia ir palaiko šiuolaikinę vergovę, nedaro garbės, mus kompromituoja. Inicijuojame tyrimo komisiją, kuri išsiaiškintų visus minimus klausimus, sutvarkytų teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, vienas jau yra pasiūlytas dėl darbo užmokesčio mokėjimo pavedimu, kad būtų aišku, kiek pervesta. Kitas klausimas – informacijos pateikimas kita kalba, kaip prievolė“, – „Delfi“ sakė G. Paluckas.