„Vairuotojai visko prisigalvoja, o keleiviai iki galo yra nesusipažinę su galiojančiomis taisyklėmis, todėl ir vyksta piktnaudžiavimas“, - mano taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriukovas.
Nors galiojančios taisyklės draudžia reikalauti daugiau pinigų, jei automobilis stabdomas gatvėje ar klientas nori į jį sėstis be iškvietimo, taksi vairuotojai tai daro: kelionė be iškvietimo gali atsieiti ir kelis kartus brangiau, nei išsikvietus automobilį.
„Yra ir psichologinis aspektas: vairuotojai jaučia savo nebaudžiamumą, nes kai automobilis kviečiamas telefonu, labai lengva atsekti, kas tai per įmonė ir kuris vairuotojas važiuoja. Tada žmogus iškart gali skambinti į įmonę ir klausti, kodėl toks tarifas, o ne kitoks, dažniausiai, tai yra greitai išsprendžiama. Kai vairuotojas sustabdomas gatvėje, jis įsivaizduoja, kad jo niekas nesuras, žmogus neatsimins, kur įsėdo. Visada verta paprašyti kvito ir pasakyti aiškiai: nemokėsiu, kol nebus kvito, tada labai greitai pavyksta išsiaiškinti“, - mano R. Kriukovas.
Primena teisėtus tarifus
Kelerius metus galiojančios Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių vežimo taksi taisyklės nustato, kokie tarifai yra leidžiami.
Vežėjai gali nustatyti vienkartinį mokestį už įsėdimą, už nuvažiuoto kelio 1 km, už prastovą laukiant keleivio arba jį aptarnaujant, už taksi iškvietimą. Tarifai už 1 km gali skirtis dienai ir nakčiai, miestui ir užmiesčiui, darbo ir šventinę dieną. Visi tarifai turi būti nurodyti taksi vairuotojo kortelėje.
„Nustatyti tarifus tam tikram maršrutui, pavyzdžiui, iš oro uosto į miesto centrą, yra draudžiama. Vairuotojai privalo laikytis vežėjo nustatytų tarifų, o užmokestį iš keleivių už vežimą taksi turi imti tik pagal taksometro parodymus. Vadinasi, taksi vairuotojas negali nei padidinti nei sumažinti vežėjo nustatytų tarifų ir privalo juos taikyti nepriklausomai nuo to, ar taksi paslaugą teikia pagal iškvietimą ar tiesiog sustabdytas gatvėje“, - išaiškino Susisiekimo ministerija.
Keleivis sumokėti už taksi paslaugą privalo tik pagal taksometro parodymus ir pagal jam išduotą pinigų priėmimo kvitą.
„Paaiškėjus, kad kvite nurodyti taikyti tarifai ar jų dydžiai neatitinka vežėjo nustatytų tarifų, keleivis šią informaciją turėtų perduoti savivaldybių institucijai, kurios teritorijoje buvo teikiama paslauga, kadangi pagal Lietuvos kelių transporto kodekso nuostatas savivaldybių institucijos valdo, organizuoja ir kontroliuoja keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais taksi“, - dėstoma ministerijos atsakyme.
Kodėl Lietuvoje buvo brangiau taksi stabdyti gatvėje?
Lietuvoje stabdyti taksi automobilį gatvėje tapo brangiau 1994-1995 laikotarpį, kai iš buvusių miesto taksi kooperatyvų ėmė kurtis taksi įmonės.
Pasak jo, situacija pasikeitė, kai pradėjo kurtis privatūs verslai.
„Jie, norėdami pritraukti kuo daugiau pastovių klientų, ėmė ne didinti kainas gatvėje, o mažinti iškvietimo kainas ir palaipsniui susiformavo praktika, kad gatvėje stabdyti taksi tapo gerokai brangiau“, - pasakojo R. Kriukovas.
Visgi, pašnekovas sako, kad dabar kainos iškvietus taksi ir jį sustabdžius gatvėje – suvienodintos, tad jei vairuotojas sustabdytas gatvėje prašo sumokėti daugiau, daro pažeidimą.
„Dauguma vairuotojų dabar yra verslininkai ir jei daro pažeidimus, bus nubausti. Jei pažeidimai kartosis, galiausiai vairuotojui bus atimtas leidimas teikti tokias paslaugas“, - apibendrina jis.
Saugiau - išsikviesti
Kaip daryti: stabdyti taksi, ar kviestis, sprendžia keleivis, bet R. Kriukovas sutinka, kad kviesti automobilį per dispečerę saugiau ir keleiviui, ir vairuotojui.
Išsikvietus automobilį iš taksi paslaugas teikiančios įmonės, vairuotojas turi dirbti teisėtai, o taksi automobilis būti tvarkingas.
Pasak R. Kriukovo, ne veltui taksi verslas yra licencijuojamas, pavyzdžiui, taksi automobiliai turi būti patikrinti techninės apžiūros specialistų kas pusmetį, kai asmeniniai automobiliai – kas dvejus metus.
Sėsdami į neteisėtai veiklą vykdančių asmenų automobilius žmonės rizikuoja ne tik savo pinigais, bet ir sveikata bei gyvybe: ne visada tokie automobiliai yra tinkami taksi paslaugoms, apdrausti eismo įvykio atveju ir t.t.
Mažiau saugūs jaučiasi ir vairuotojai, kai juos stabdo gatvėje.
„Kiek yra buvę vairuotojų užpuolimų, pinigų atėmimo ir panašiai, dažniausiai buvo įsėdama iš gatvės. Galvojama taip pat: keleivis mano, kad jį daug sunkiau surasti, o taip ir yra. Kai nuolatiniai klientai kviečia automobilius savo adresu iš savo mobilaus yra žymiai saugiau, nelieka nereikalingos įtampos, nes vairuotojai žino, kad viskas bus gerai, žmonės susimokės. Kai prieinama iš gatvės, yra rizikos“, - mano pašnekovas.
Paklaustas, ar ekonomiškai naudinga vairuotojui atvažiuoti pas klientą, o ne laukti jo gatvėje, R. Kriukovas mano, kad Vilnius ne toks didelis, o saugumas ir tikrumas, kad bus sumokėta už kelionę, yra svarbiau.