Apie tai pirmadienį laidoje „Delfi tema“ papasakojo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
„Elektrifikacija atliepia žaliąjį kursą. Tai yra kertinis projektas pakeičiant mūsų portfelį Lietuvoje, nes istoriškai turėjome labai mažai elektrifikuotų linijų, o šis projektas leis mums pakeisti dyzelinius traukinius į elektrinius. Projektas turėtų būti baigtas iki 2023 metų pabaigos. Jame Europos finansavimas sudaro apie 200 mln. eurų“, – pasakojo jis.
Pašnekovas nurodė, kad dar praėjusių metų pabaigoje paskelbtas elektrinių keleivinių traukinių pirkimas.
„Šie metai bus kertiniai įvykdant pirkimus, po to seks gamyba. Pačiame pirkime numatome, kad ruože nuo Vilniaus iki Klaipėdos norėsime įsigyti ir dalį regioninių traukinių, kur elektrifikuotų linijų nėra. Vertinsime galimybes ir gamintojų pasiūlymus traukinių su baterijomis. Tai gali būti istorinis žingsnis, pilnai atsisakant dyzelinių traukinių, pereinant prie švarių technologijų“, – sakė M. Bartuška.
Jis pridūrė, kad tuo pat metu vyksta pasiruošimas – rinkos konsultacijos ir dėl krovininių traukinių – lokomotyvų. 2021 metais turėtų būti paskelbtas jų įsigijimas.
„Nacionalinio saugumo interesas yra svarbus ir galutiniai laimėtojai yra tikrinami – ar atitinka jį. Dokumentacija atiduodama specialiai komisijai, kuri įvertina. Jeigu tiekėjas kelia grėsmę, gali būti gauta neigiama išvada. Tada pirkimo metu einama prie kito dalyvio. Tiekėjai gali dalyvauti, bet turi suprasti ir žinoti, kad galutinis pasiūlymas bus vertinamas nacionalinio saugumo komisijoje“, – pastebėjo geležinkelių vadovas.
Jis paaiškino, kad įmonė pirkime apibrėžia, kiek ir ko nori įsigyti.
„Traukiniai būna ir didesni, ir mažesni. Gali būti 150 sėdimų vietų, o gali būti ir 300. Yra techninė specifikacija, apibrėžianti esminius traukinio parametrus. Pačią sumą nuspręs konkursas ir jo dalyviai.
Džiaugiuosi, kad per rinkos konsultaciją yra didelis susidomėjimas – vienos rankos pirštų neužtenka, kiek yra gamintojų. Galime turėti tikrai gerą konkurenciją. Istoriškai yra buvę, kad riedmenys pirkti, kai konkurse dalyvavo tik vienas dalyvis. Tai yra istorija, kuri kelia šiek tiek klausimų, o mūsų tikslas yra padaryti atvirą gerą konkursą“, – sakė pašnekovas.
Tęsiami projektai
M. Bartuška sakė, kad ankstesnės Vyriausybės parengtame „Ateities ekonomikos DNR“ plane numatyti dalies pervažų sutvarkymo, garso sienučių įrengimo ir stočių informavimo sistemos projektai šiemet jau bus užbaigti.
„Apskritai nauja bilietų ir informavimo sistema pakeis iš esmės klientams galimybes lengviau pirkti bilietus, būti geriau informuotiems. Turėsime modernią sistemą, atitinkančią Europos standartus. Mūsų tikslas tą sistemą integruoti su kitomis viešojo transporto sistemomis, kad Lietuvoje būtų patogu, būtų galima nusipirkti vieną bilietą tiek miesto viešojo transporto, tiek geležinkelių, tiek galbūt ir kitų priemonių – taksi, „CityBee“, paspirtukų ir t. t. Bus ir programėlė, ir internetinė platforma, ir automatinės bilietų pardavimo sistemos stotyse. Bus galima nusipirkti nebūtinai einant prie kasos“, – dėstė jis.
Šiemet toliau tęsiasi „Rail Baltica“ projekto statybos.
„Esame paskelbę statybos pirkimų už 0,5 mlrd. eurų. Šiuo metu vyksta pasiūlymų vertinimas dėl Neries tilto nuo Kauno Latvijos link. Šis projektas unikalus tuo, kad tiltas bus 1,5 km ilgio ir inžineriškai yra vienas sudėtingiausių visos „Rail Balticos“ apimtyje. Turėsime įspūdingą tiltą.
Pati linija taip pat bus statoma nuo Kauno iki Latvijos. Atkarpoje nuo Kauno iki Vilniaus vyksta specialiųjų planų ruošimas.
2021 metais pabaigsime visus Kauno intermodalinio terminalo darbus. Jame yra sujungimas su europine vėže. Šiais metais jau pradėsime komercines operacijas. Jis puikiai veiks kaip jungtis tarp Rytų ir Vakarų. Turime kiniškus krovinius, kur yra susidomėjimas juos perkrauti ir toliau vežti į Europą. Tačiau ir visam Lietuvos verslui yra galimybė naudoti ne automobilių kelių transportą, o žaliąjį geležinkelių“, – sakė M. Bartuška.
„Rail Baltica“ apima geležinkelio jungtį nuo Varšuvos per Vilnių, Rygą iki Talino. Jos apimtis siekia apie 6 mlrd. eurų, o iš Europos Sąjungos tikimasi gauti maksimalią 85 proc. subsidiją.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas dar papasakojo, kad 2021 metais turėtų įvykti sostinės Stoties rajono, taip vadinamojo „Vilnius Connect“ projekto, architektūrinė studija.
„Vilnius Connect“ transformuoja sovietinį paveldą į atvirą, mobilią, draugišką erdvę mūsų keleiviams. Čia bus atvesta „Rail Baltica“, turėsime greituosius traukinius, kurie mus jungs su Varšuva ir Ryga.
Matome, kad Stoties rajonas turėtų iš esmės transformuotis. Todėl jau iškeldinėjame savo industrinę veiklą (remonto paslaugas) savo grupės įmonėms. Iškelsime jas už miesto ribų, o čia paliksime tik erdves, kurios turėtų būti patrauklios gyventojams ir keliautojams.
2021 metais turėtume atlikti architektūrinę studiją, kuri mums pasiūlys vizijas, kaip stoties erdvė turėtų būti transformuojama. Čia gali sudalyvauti visos Europos geriausi architektai. Atitinkamai savo biurą planuojame turėti šalia stoties. Konkurse dalyvaujame kartu su savivaldybe“, – priminė M. Bartuška.