Daugiau dėmesio skirs viešajam transportui
Klimato kaitos programos sąmatoje numatyta 15 mln. Eur mažiau taršaus transporto panaudojimui fiziniams asmenims. Ši suma skaidoma į dar kelias atskiras priemones: 6 mln. Eur – visuomeninio transporto (bilietų) ir darnaus judumo, t. y. dviračių, paspirtukų įsigijimo, dalijimosi paslaugų, skatinimas; 5 mln. Eur – elektromobilių įsigijimui, 4 mln. Eur mažiau taršių automobilių ir e-motociklų, e-mopedų įsigijimui.
„Įsivaizduojame, kad šią sumą (15 mln. Eur – Delfi) tokiomis proporcijomis skirstysime. Jei per metus matysime, kad viena priemonė juda labai stipriai, tarkim, tie patys dviračiai ar paspirtukai, o elektromobiliai – lėčiau, turėsime diskreciją grupės viduje pamaišyti lėšas“, – sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.
Šiemet numatyta suma gyventojams panaši kaip ir pernai. Praėjusiais metais subsidija paspirtukams ir dviračiams buvo tokia populiari, kad parama buvo išdalinta per 4 mėn., vėliau buvo skirtas papildomas finansavimas. Per metus, kaip pažymi viceministrė, gyventojams išdalinta 11 mln. Eur.
„Šiemet perskirstėme per dvi eilutes – paspirtukai ir visuomeninis transportas į vieną (6 mln. Eur), o mažataršius automobilius apjungėme su motociklais ir kitomis registruotomis švariomis transporto priemonėmis. Tam skyrėme dar 4 mln. Eur. Taigi pernai išdalinta apie 11 mln. Eur, šiemet bendrai tai sumai išdalinsime – 10 mln. Eur“, – sako G. Krušnienė.
Tiesa, nors Aplinkos ministerija nusprendė grįžti prie paramos paspirtukams ir dviračiams, tačiau šiemet daugiau dėmesio bus skiriama kitai taršaus automobilio alternatyvai – viešajam transportui.
„Šiemet norėsime dėti fokusą į viešą transportą. Turime susiplanavę pokalbį su savivaldybėmis, kad jos padarytų ilgalaikius kelių metų viešojo transporto bilietus ir siūlysime tokį pasirinkimą žmonėms, kurie atsisako taršaus automobilio“, – dėsto viceministrė.
Paraiškas, tikėtina, bus galima teikti po mėnesio
Šiuo metu ji teigia negalinti atskleisti daugiau detalių, kaip bus dalijama parama, mat dar vyks diskusija ir derinimas su visuomene: „Tvarka dar yra derinama, sąmata tik trečiadienį patvirtinta. Tvarka netrukus bus pristatyta visuomenės pastaboms, tik tada ministras pasirašys konkretų tvarkos aprašą. Pačią tvarką šiek tiek koreguosime, tačiau šiandien galiu tik pasakyti, kad dviračių ir paspirtukų finansavimas išliks, tik galbūt šiek tiek pakeista forma.“
Viceministrė tikisi, kad tvarkos derinimas su visuomene truks porą savaičių, o pati tvarka bus patvirtinta balandžio pabaigoje. Tuomet, tikėtina, jau bus galima teikti paraiškas subsidijoms gauti.
Klimato kaitos programos sąmatą administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra. Ji ir toliau priims ir vertins paraiškas bei išmokės subsidijas.
„Stengsimės, kad nesusidarytų tarpas, t. y. praėjusi parama galiojo įsigijimams iki vasario 1 d. Parama, kokiomis taisyklėmis bus patvirtinta, galios įsigijimams ankstesne data, t. y. nuo vasario 1 d.“, – pažymi G. Krušnienė.
Fiksavo sukčiavimo atvejų
Dar šių metų vasario pabaigoje priemonės įsigyti elektrinį paspirtuką ar dviratį, gavus kompensaciją už seną ir taršų automobilį buvo atsisakyta ir nenumatyta jos pratęsti. Ministerija priėmė tokį sprendimą dėl neva pasitaikiusių piktnaudžiavimo atvejų. Buvo tokių sukčiavimo atvejų, kai už paramą įsigytas paspirtukas ar elektrinis dviratis buvo grąžinamas pardavėjui ir atgaunami pinigai nugulė į kišenę. Kiti užsiėmė perpardavinėjimu.
„Bandysime suvaldyti piktnaudžiavimo atvejus, nebus visiškai tokia pati parama, kaip buvo, tačiau pripažįstame, kad karantinas tęsiasi, kartu su pandemijos krize žmonės atrado švarų transportą, darnaus judumo būdą, todėl nesinorėtų šio atradimo nugesinti, ir norime dar jį plėsti šiemet, kol kas nors gali rinktis – kasdienes keliones atlikti labiau dviračiu ir viešuoju transportu.
Tačiau norime sustabdyti pirkimą akivaizdžiai daugiau nei savo poreikiams ir perpardavimui, tai nėra teisinga ir neatitinka šios programos tikslų“, – kodėl buvo nuspręsta grįžti prie priemonės, aiškina viceministrė, tačiau dar neatskleidžia, kokiomis priemonėmis bus užkirstas kelias piktnaudžiavimui. Tai esą paaiškės, paskelbus tvarkos aprašą.
Atnaujinta subsidija elektromobiliams
Tiesa, nuo vasario 1 d. sustojo ir paramos dalijimas elektromobiliams. Tačiau pašnekovė to nesieja su piktnaudžiavimo atvejais.
„Parama elektromobiliams buvo sustabdyta dėl paprastos priežasties, nes baigėsi ankstesniais teisės aktais numatytas teikimo terminas. Pinigai nesibaigė, bet baigėsi laikas iki kada galima teikti paraiškas. Tai buvo iki vasario 1 d.
Abejonių nėra dėl elektromobilių skatinimo. Tai patvirtina tai, kad prieš savaitę Seimas nubalsavo už alternatyvių degalų įstatymą, kuriame yra aiški nuostata, kad tol, kol 10 proc. Lietuvos lengvųjų automobilių parko nesudarys elektromobiliai, tol valstybė rems elektromobilumo skatinimą įvairiomis formomis“, – komentuoja aplinkos viceministrė.
Ji tikina, kad elektromobilių subsidijų skyrimo tvarka neblogės. Pernai valstybės parama siekė 4 tūkst. Eur naujam elektromobiliui, 2 tūkst. naudotam.
„Šios sumos tikrai nemažės. Rinka turi pastabų dėl administracinių reikalavimų, bet artimiausiu metu planuojame paskelbti tvarkos aprašą, kuriuo siūlome pratęsti elektromobilių finansavimą, ir jį suderinus, priemonę norime paleisti balandį, taip pat su galiojimu atgaline data, kai baigėsi kvietimas nuo vasario 1 d.“, – pažymi G. Krušnienė.
Subsidijos elektromobiliams nedidėjo, šiemet skirta parama tokia pati kaip ir pernai – po 5 mln. Eur tiek gyventojams, tiek verslui. Viceministrė atkreipia dėmesį, kad pernai elektromobiliams buvo panaudota tik 1,5 mln. Eur.
„Išlaikome optimizmą, kad ši priemonė įsivažiuos, nors pradžioje turėjome planų pamažinti, kad neįšaldytume lėšų. Vis dėlto išlaikome optimizmą, kad bus dar didesnis proveržis ir dar aktyviau bus ji naudojama, nes gauname tokių signalų iš rinkos ir tikrai daug žmonių laukia šios priemonės“, – tikina ji.
Paskatins žaliųjų investicijų už pusę milijardo eurų
Šiais metais klimato kaitos suvaldymo priemonėms iš viso skirta beveik 162 mln. eurų. Ministerija skaičiuoja, kad su tiek lėšų rinkoje bus paskatinta žaliųjų investicijų už pusę milijardo eurų.
„Subsidija yra įvairaus intensyvumo, vidutiniškai siekia apie 30 proc., t. y. trečdalį grubiai skiria valstybė, o du trečdalius – paramos gavėjas – ar jis pirktų biokuro katilą, ar paspirtuką. Tai reiškia, kad mums pakvietus įmones ir žmones, ir išdalinus jiems 160 mln. Eur, tikėtina, kad iš viso bus investuota pusę milijardo į žalias investicijas. Valstybės parama pritraukia daug daugiau pinigų“, – pažymi G. Krušnienė.
Be kita ko, du trečdaliai šios programos lėšų skiriama verslo paramai.
„Matome, kad klimatas yra neabejotinai ateities verslo konkurencingumo dedamoji ir siekis yra įgalinti verslą kuo paprasčiau „žalėti“. Juridiniams asmenims skiriama daugiau nei 100 mln. Eur įvairiausioms sritims: tiek pastatams, pramonės procesams, tiek atsinaujinančios elektros naudojimui. Verslo reikmėms ir procesams tiek švariam transportui, tam pačiam elektromobilumui versle. Transportui iš visos sumos skiriama daugiausiai lėšų – apie 60 mln. Eur.“, – skaičiuoja viceministrė.