Pagal šiuo metu galiojantį Transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, nuo autoįvykio nukentėjęs asmuo gali pareikalauti iki 500 tūkst. eurų (1,725 milj. litų) už asmeninę žalą ir iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų) už turtinę žalą iš autoavarijos kaltininko.
Tačiau taip pat nurodoma, kad iš asmeninei žalai kompensuoti skiriamos sumos išskiriama atskirai neturtinė žala. Jai numatytos “lubos” – 500 eurų (1,725 litų). Būtent šią sumą už avariją padariusį vairuotoją draudimo įmonė sumokėtų pati. Likusios sumos dalį, kurios reikalautų nukentėjusysis, tektų dengti pačiam vairuotojui.
Draudimo teisėje besispecializuojantis advokatas Dmitrijus Bogdanovas įsitikinęs, kad įstatymu nustatyta draudiko kompensuojama suma neturtinei žalai yra per maža.
“500 eurų už neturtinę žalą draudimo suma, mano galva, yra akivaizdžiai per maža. Tai pripažįsta ir kai kurie draudikai. Mažiausiai - tas limitas turi būti padidintas, daugiausiai - jo atsisakyta, nustatant, kad kompensuojama žala asmeniui apima ir neturtinę žalą”, - DELFI sakė D.Bogdanovas.
Beje, D.Bogdanovas teigė, kad jam yra pažįstama ir tokia praktika, kad draudikas apskritai atsisako kompensuoti neturtinės žalos atlyginimą.
“Šiuo metu vienos mano vedamos bylos atsakovas – draudimo įmonė “Baltic Polis” – apskritai atsisako autoįvykio nukentėjusiajam sumokėti neturtinę žalą, motyvuodami tuo, kad pagal jų sudarytą privalomojo draudimo sutartį neturtinė žala neturi būti atlyginta", -pasakojo advokatas, svarstęs, ar tai nėra grubus įstatymo pažeidimas.
Užsienietis nustebtų
Pasak D.Bogdanovo, šiuo metu autoįvykiuose nukentėjusių asmenų reikalaujama suma už asmeninę ir neturtinę žalą kol kas yra nedidelė, tačiau advokatas įsitikinęs, kad ji augs. Tokiu atveju iš draudiko padengiamų 500 eurų už jo patirtą fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ar nepatogumus bus akivaizdžiai per mažai. D.Bogdanovo žodžiais, šiandien Lietuvoje autoįvykyje nukentėjęs užsienietis labai nustebtų.
“Užsienietis, Lietuvoje pakliuvęs į autoavariją, manytų, kad draudikas atlygins visą sumą už patirtą skausmą – 10, 20 ar 30 tūkst. litų. Tai priklausytų nuo sužalojimo. Bet iš tikrųjų labai nustebtų, supratęs, kad iš draudiko gaus tik šiek tiek daugiau nei pusantro tūkst. litų, o dėl likusios sumos teks derėtis su pačiu autoįvykio kaltininku”, - pasakojo D.Bogdanovas.
D.Bogdanovas tvirtina, kad tokio dalyko, kada įstatymu yra atskirai ribojama draudiko kompensuojama atlygintina neturtinė žala, Vakarų Europos šalyse nėra.
ES direktyvos leidžia pasirinkti
Iki praeitų metų liepos 1-osios galiojo kita tvarka. Tuo metu įstatymu nebuvo išskirtas neturtinės žalos atlyginimas. Minėtas įstatymas anksčiau reglamentavo, kad nukentėjusiajam galėjo būti kompensuojama iki 30 tūkst. litų turtinės žalos ir tokios pat sumos nukentėjusysis galėjo reikalauti ir už asmeninę žalą.
Šios nuostatos buvo pakeistos nauja šiuo metu galiojančia Finansų ministerijos vadovautos darbo grupės parengta pataisa.
Kaip teigė Finansų ministerijos Finansų rinkos departamento Draudimo įmonių skyriaus vyriausioji specialistė Renata Babkauskaitė, įstatymo pataisos buvo parengtos atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas ir kitų šalių praktiką.
“Taip pat buvo nagrinėjamos įvairios galimos pasekmės tiek nukentėjusiam asmeniui, tiek kaltininkui. Tada ir buvo nuspręsta pasirinkti 500 eurų sumą”, - teigė R.Babkauskaitė.
Finansų ministerijos specialistės tvirtinimu, daugelio valstybių transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymai numato neturtinės žalos atlyginimo galimybę bei konkrečią draudimo sumą, kurią turi išmokėti draudikas.
Kokios tai valstybės, ministerija nepatikslino. Tačiau tuo pačiu pripažino, kad pačios ES direktyvos nenustato neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl valstybės gali savarankiškai nustatyti šį dydį.
Draudikai galėtų keisti tvarką
Kalbinto advokato D.Bogdanovo teigimu, dabar galiojančios Transporto priemonių ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos palankios draudimo įmonėms.
“Tokia pataisa įvestas kompromisinis variantas tenkina draudikų interesus. Nustatytas limitas (500 eurų už neturtinę žalą – DELFI) naudingas draudikui”, - aiškino D.Bogdanovas.
“Remiantis įstatymu, draudikas neapsiima padengti visos atsakomybės ir naštą palieka privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusiam vairuotojui”, - kalbėjo advokatas.
Jo nuomone, patys draudikai turi būti suinteresuoti, kad šiuo metu galiojantis įstatymas būtų pakeistas nauja pataisa, labiau atsižvelgiančia į draudėjų interesus.
“Sprendžiant iš visuomenės apklausų, lietuvių nuomonė apie draudikus nėra gera. Pataisant savo įvaizdį, draudikai galėtų inicijuoti naujas įstatymo pataisas”, - įsitikinęs D.Bogdanovas.