„Norwegian“ paprašė milijardų [kronų] pagalbos ir vyriausybė mano, jog esant dabartinėms aplinkybėms, tai nebūtų geriausias būdas panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus“, – pareiškė prekybos ir pramonės ministrė Iselin Nybo.
„Tokia pagalba taip pat galėtų būti pripažinta antikonkurencine“, – pridūrė ji.
„Norwegian“ užima trečią vietą tarp didžiausių Europos pigių skrydžių įmonių, tačiau dėl didelės skolų naštos, kuri atsirado dėl ambicingos plėtros programos, bendrovės ateitis jau kelerius metus yra miglota.
Padėtis dar pablogėjo dėl koronaviruso pandemijos, kuri skaudžiai smogė viso pasaulio oro transporto sektoriui ir daugumą oro vežėjų privertė prašyti savo šalių vyriausybės pagalbos.
„Norwegian“ pareiškė, jog šis vyriausybės sprendimas bendrovę „labai nuvylė ir atrodo kaip antausis kiekvienam „Norwegian“ darbuotojui, kuris kovoja už bendrovę, kai mūsų konkurentai iš savo vyriausybių gauna milijardinį finansavimą“.
„Be pagalbos, mūsų ateitis tapo dar labiau miglota“, – pažymėjo oro bendrovės vadovas Jacobas Schramas (Jakobas Šramas).
Anot jo, „neįmanoma suprasti“, kodėl valdžia atsisakė paremti oro bendrovę, kuri aprūpina darbu tūkstančius šalies gyventojų ir pritraukia turistų iš viso pasaulio.
Pirmąją finansinę pagalbą, kuri sudarė 3 mlrd. kronų (277 mln. eurų), „Norwegian“ gavo anksčiau šiais metais.
Pirmąjį pusmetį bendrovė patyrė maždaug 5,4 mlrd. kronų nuostolius. Oro vežėja buvo priversta sustabdyti beveik visų savo orlaivių skrydžius ir išleisti nemokamų atostogų 8 tūkst. žmonių, arba 80 proc. darbuotojų, rašo agentūra „Bloomberg“.
Nuo metų pradžios „Norwegian“ akcijų kursas krito 98,6 procento.