Kaip praneša Aplinkos apsaugos departamentas, per akciją aplinkosaugininkai dėmesį kreips į asmenis, garažų bendrijose, pavieniuose garažuose, ūkiniuose pastatuose, fermose, angaruose ir gamybinėse patalpose vykdančius transporto priemonių techninę priežiūrą, remontuojančius ir ardančius eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP).
„Labai svarbu, kad transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas, kaip ir kita žmogaus veikla, kuo mažiau kenktų aplinkai. Todėl, ir dirbdami įprastai, ir per akciją, daug pastangų skiriame, kad būtų išaiškinti neteisėti ENTP veiklos vykdytojai“, – pabrėžia Aplinkos kokybės departamento Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vyr. specialistas Paulius Rutkauskas.
Taigi aplinkosaugininkai tikrins, ar eksploatuoti netinkamas transporto priemones surenkantys, apdorojantys asmenys turi TIPK ar Taršos leidimą, kuriame nurodytos ENTP surinkimo ir apdorojimo sąlygos, atliekų laikymo ir išrinkimo vietos.
„Atliekomis negalima atsikratyti bet kur, ypač gamtoje, nes netinkamas atliekų šalinimo būdas kenkia ne tik aplinkai, bet ir pačių žmonių sveikatai.
Pavyzdžiui, ypač didelė žala aplinkai ir žmonių sveikatai daroma deginant alyvą – deja, šio draudimo nepaiso ir kai kurios automobilių remonto dirbtuvės. Nežinančius įspėjame – deginant alyvos atliekas, į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligas. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą, paskui ir gruntinį vandenį“, – priduria aplinkosaugininkas.
Taip pat, pabrėžia P. Rutkauskas, akcija „Garažiukas“ siekiama šviesti ir informuoti veiklos vykdytojus apie sutarčių sudarymo su teisėtais, skaidriai veikiančiais atliekų tvarkytojais, svarbą: „Taip užtikrinsite, kad atliekos bus tvarkomos visuomenei ir aplinkai saugiu būdu.“
Pasak Atliekų kontrolės skyriaus vedėjos Jurgitos Malskaitienės, per praėjusią akciją „Garažiukas“ aplinkosaugininkai patikrino 287 ūkio subjektus ir 720 fizinių asmenų. Nustatyti 404 pažeidimai: 284 padarė fiziniai asmenys ir 120 – ūkio subjektai. Duoti 44 privalomieji nurodymai fiziniams asmenims ir 21 – ūkio subjektams.
Dažniausi pažeidimai, priduria J. Malskaitienė, buvo susiję su atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymu ar netinkamu vykdymu.
„Pavyzdžiui, tai netinkamas susidariusių atliekų rūšiavimas, atliekų maišymas su kitomis atliekomis, netinkamas atliekų laikymas (t. y. atliekos laikomos netvarkingai lauke), atliekų deginimas, atliekų apskaitos nevykdymas vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS), pavojingųjų atliekų ženklinimo reikalavimų nesilaikymas“, – vardija Atliekų kontrolės skyriaus vedėja.
Automobilius ardantiems asmenims
Aplinkosaugininkai tikrina, ar ENTP veikla vykdoma tik negyvenamosiose patalpose. Tais atvejais, kai dirbama lauke, svarbu užtikrinti, kad teršalai nesusigertų į žemės paviršių.
Tikrinamos patalpos, kuriose ardomi automobiliai, nutekėjusių skysčių surinkimo ir tvarkymo sistemos.
Kreipiamas dėmesys, ar asmenys turi oficialias sutartis su atliekų tvarkytojais, kuriems perduodamos susidariusios pavojingosios ir nepavojingosios atliekos.
Tikrinama, ar, prieš priimant ardyti nebetinkamą naudoti automobilį, patikrinama „Regitroje“ skelbiama informacija, pvz., ar automobilis nėra įkeistas, areštuotas ir kt.
Autoservisams
Departamento pareigūnai tikrina ir autoservisų patalpas: ar jos atitinka nustatytus reikalavimus, ar remonto dirbtuvėse yra priemonės, skirtos išsiliejusiems pavojingiems skysčiams neutralizuoti.
Ypatingas dėmesys kreipiamas, ar tinkamai rūšiuojamos ir laikomos atliekos, ar jų ne per daug sukaupta.
Autoserviso savininkas turi būti sudaręs sutartis su teisėtais atliekų tvarkytojais.
Tikrinama, kokie dažai, lakai ir gruntai naudojami pakartotiniam dažymui. Taip pat, ar reikalavimų laikomasi tuose servisuose, kuriuose remontuojamos kondicionavimo sistemos.
Be abejo, tikrinama, ar autoserviso savininkas, remontuojantis detales, darančias įtaką išmetamųjų dujų kokybei, turi dujų matavimo prietaisą su galiojančiu valstybinės patikros sertifikatu.
Gali grėsti baudos
Įmonės, kurių veikloje susidaro pavojingos ir nepavojingos atliekos (išskyrus tam tikras teisės aktuose numatytas išimtis), atliekų susidarymo apskaitą turi vesti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS).
ENTP ardymo veikla neturint leidimo arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, fiziniams asmenims užtraukia baudą nuo 300 iki 560 eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo 300 iki 1700 eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 1150 eurų.
Juridiniams asmenims, vykdantiems ENTP ardymo veiklą be leidimo, numatyta bauda nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. eurų.
ENTP ardymo veikla pažeidžiant leidimo sąlygas juridiniams asmenims užtraukia 1000–2000 eurų baudą.
Už atliekų tvarkymo pažeidimus fiziniams asmenims taikoma atsakomybė nuo įspėjimo iki 4100 eurų.
Juridiniams asmenims, perdavusiems pavojingas atliekas nelegaliems atliekų tvarkytojams, gresia bauda nuo 150 iki 55 tūkst. eurų, o atliekų apskaitos pažeidimai gali užtraukti baudą nuo 150 iki 1400 eurų.