Parlamentaras, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Stasys Brundza siūlo įvesti degalų kainų valstybinį reguliavimą ir kontrolę. Jo nuomone, tuo turėtų užsiimti Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Politikas klausia, kodėl didmeninei naftos kainai nukritus apie 20 proc., degalinėse ji smuktelėjo nepilnus 4 proc.
„Reikia kažką daryti, kad kainos būtų bent proto ribose, – spaudos konferencijoje teigė S. Brundza. – Krentant naftos kainai, degalinėse kainos nekrenta“.
Naftos ir degalų kainų tendencijas stebintis politikas teigė, kad, jo duomenimis, kai šių metų sausį naftos kaina viršijo 110 JAV dolerių, Lietuvos degalinėse benzinas kainavo apie 4,7 Lt, dyzelinas – apie 4,5 Lt. Tuo metu, pasak jo, gegužės mėnesį, kai naftos kaina buvo nukritusi beveik iki 100 JAV dolerių, pavyzdžiui, dyzelino kaina kaip tik buvo pakilusi ir siekė apie 4,7 Lt.
„Tvarkiečio“ teigimu, viena iš didžiausių bėdų – didmenininko monopolija.
„Didmeninė kaina yra per didelė ir mes net nežinome jos kainodaros, – kalbėjo politikas. – Kažkodėl privatizavome strategines įmones, atidavėme į privačias ir praradome galimybę kontroliuoti kainodarą. Taip pat labai svarbu kontroliuoti savikainą, kaštus“.
S. Brundza teigia, kad kaip tik šiuo metu ruošia pasiūlymo paketą, kuriuo būtų numatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija kontroliuotų naftos produktų didmenininko „Orlen Lietuva“ kainodarą.
Nepasitenkinimą parlamentaras išreiškė ir mažmeniniams naftos produktų prekybininkams. Pasak politiko, mažėjant didmeninei degalų kainai degalinėse kainos keičiasi pavėluotai, o kai didmeninės kainos kyla, mažmenininkai didinti kainą suskumba greičiau.
„Turime pavyzdį Panevėžyje, kai kainos buvo vos ne puse lito mažesnės ir niekas nebankrutavo. Pasirodo, tokios kainos įmanomos. Smulkūs prekeiviai sugeba išsilaikyti ir priverčia didžiųjų tinklų degalines prisitaikyti prie tų kainų“, – teigė S. Brundza.
Politikas siūlo, kad mažmeninėms degalų kainoms būtų nustatytos pelno lubos.
Pasak parlamentaro, išanalizavus mažmeninės prekybos naftos produktais kainodarą, pastebima, jog didžiausią kainos dalį (48-54 proc.) sudaro didmeninė naftos produktų kaina, antra pagal dydį dalis – mokesčiai valstybei (40-48 proc., akcizas ir PVM), o likusi dalis – mažmenininkų antkainis, kuris siekia apie 35 ct/l. S. Brundza teigia, kad, pavyzdžiui Vokietijoje, degalinių savininkų antkainis siekia vos apie 1 euro centą už vieną litrą degalų.
Seimo narys tiki, kad įgyvendinus jo pasiūlymus degalinėse kainos galėtų sumažėti 30-40 ct/l.
Aiškina, kad kainos kritimą suvalgė stiprėjantis doleris
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė aiškina, kad galutinė degalų kaina priklauso ne tik nuo pasaulinės naftos kainų tendencijų.
„Naftos kaina ir produkto kaina yra nustatoma dvejose skirtingose biržose: naftos ir produkto. Jie nėra tiesiogiai susiję – nereiškia, kad krentant naftos kainai, krenta produkto kaina. Produkto kaina yra nustatoma biržoje ir ji priklauso nuo naftos kainos ir dar nuo dolerio kurso. Paskutiniu metu doleris stiprėjo ir tai amortizavo kritimą“, - tikino pašnekovė.
„Naftos kainos kritimas negali tiesiogiai tokiu pačiu dydžiu atsispindėti mažmeninėje kainoje“, - kalbėjo degalų kainodaros sandarą nurodžiusi prekybininkų atstovė. D. Jokšienė teigė, kad degalų kaina, palyginus su rugsėjo mėnesiu, kai jau tada buvo pakritusios kainos, dabar yra sumažėjusi daugiau 15 centų už litrą.
„Manau, kad rinka pati reguliuoja ir paklausa, pasiūla ir konkurencija tą reguliuoja. Tikrai nemanau, kad reikia sugrįžti į tuos laikus, kai buvo reguliuojama ir buvo viena Lietuvos kuro degalinė“, - savo požiūrį išsakė asociacijos prezidentė.