Vertė – 13 mln. litų
Klaipėdos savivaldybė ir bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ dar 2004 metais pasirašė sutartį, kuria bendrovė įsipareigojo už savo ir ES lėšas pastatyti pėsčiųjų tiltą per geležinkelio bėgius, kad
gyventojai juos galėtų saugiai pereiti ir nerizikuotų savo gyvybėmis.
Modernus pėsčiųjų tiltas per geležinkelį prie Klaipėdos traukinių stoties buvo pastatytas 2010 metais. Juo sujungtos Kretingos ir Šaulių gatvės arba rytinė ir vakarinė Klaipėdos dalys.
Naujo tilto statybos darbus užsakė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, ji ir dabar jį valdo patikėjimo teise, nors tiltas yra valstybės nuosavybė.
Skaičiuojama, kad šiuo metu tilto vertė siekia apie 13 mln. litų.
Nenori skirti pinigų
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdos savivaldybei jau ne vieną kartą siūlė perimti šią brangią dovaną savo nuosavybėn.
Uostamiesčio valdžia išdėstė savo poziciją – tiltą gali perimti, tačiau tik su pinigų krepšeliu statinio priežiūrai. Teigiama, kad per metus tilto eksploatacijai – jį prižiūrėti, valyti, apšviesti – reikia apie 100 tūkst litų.
Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ su tokia sąlyga nesutiko ir Klaipėdos savivaldybei atsiuntė dar vieną raštą. Jame buvo aiškiai parašyta, kad tiltas bendrovės veiklai nėra reikalingas, todėl
jei savivaldybė jo neperims, bendrovė jį tiesiog uždarys.
Pastarosiomis dienomis ant tilto atsirado ženklai, informuojantys žmones, kad „judėjimas tiltu žiemos sąlygomis gali būti apsunkintas. Jūsų saugumui siūlome pasirinkti kitą saugų maršrutą.“
Šis užrašas sukėlė gyventojų nerimą, jog tiltas šaltuoju sezonu nebus valomas, tačiau „Lietuvos geležinkelių“ atstovas tikina, kad tokie nuogąstavimai nepagrįsti.
Anot „Lietuvos geležinkelių“ atstovo spaudai Vidmanto Gudo, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ tiesioginė funkcija yra keleivių ir krovinių vežimas, todėl pirmiausia prioritetas, esant prastoms oro sąlygoms, bus teikiamas šioms veikloms.
„Pirmiau bus valomi peronai, stočių prieigos, geležinkelio keliai ir iešmai. Pėsčiųjų tiltą bendrovė prižiūrės, tačiau, vietoje tilto šildymo žiemą, galbūt bus pasirinktas pigesnis variantas – valymas savo darbuotojų ar antrinių įmonių pajėgomis. Dėl to esant itin prastoms oro sąlygoms tilto valymo darbai gali būti neatliekami taip operatyviai, kaip to norėtųsi. Įspėjimas ant tilto – gyventojų saugumui, budrumui paskatinti“, - aiškino V. Gudas.
Ženklai – klaidinantys?
Klaipėdos savivaldybė spalio 29 dieną kreipėsi į teismą, pateikė ieškinį, kuriuo paprašė uždrausti bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ atlikti veiksmus, kuriais būtų ribojamas žmonių judėjimas tiltu ar nutraukiama jo eksploatacija.
Teismo prašyta taikyti ir analogiškas laikinąsias priemones. Teismas šią savaitę priėmė sprendimą taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kokių prašė Klaipėdos savivaldybė.
„Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ negali uždrausti žmonių judėjimo pėsčiuoju tiltu ir turi rūpinti jo tinkama priežiūra, kad juo vaikščioti būtų saugu. Taigi, pakabinti ženklai yra klaidinantys ir turi būti nukabinti. Jei ne, tada į bendrovės vadovų duris pasibels antstoliai, pareikalausiantys vykdyti teismo sprendimą“, - teigė Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.
Atleido nuo mokesčių
Tikėtina, kad ieškinys teisme gali būti nagrinėjamas kelerius metus. Visą tą laiką esą turėtų galioti laikinosios apsaugos priemonės, kurios užtikrintų saugų žmonių judėjimą tiltu.
„Tikrai nenorėčiau, kad mūsų kreipimasis į teismą būtų traktuojamas kaip karo paskelbimas. Faktas tas, kad kitos alternatyvos miestiečiams per geležinkelio bėgius patekti į kitą miesto pusę nėra – tik tiltu. Tikiuosi, kad susitarimą su „Lietuvos geležinkeliais“ pavyks rasti ir be teismo. Prie derybų stalo sėsime ar iš reikalo, ar iš meilės. Tačiau miestiečiai negali būti tokio nesusikalbėjimo įkaitais“, - kalbėjo Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
A. Kačalinas priminė, jog Klaipėdos miesto tarybos sprendimu, bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ 2006 metais buvo leista į miesto biudžetą nesumokėti 655 tūkst. litų mokesčių.
„Tokiu būdu mokesčių mokėtojai, galima sakyti, jau susimokėjo už to tilto priežiūrą. O „Lietuvos geležinkeliai“ tikrai nėra iš tų vargingųjų bendrovių, kuri neturėtų pakankamai resursų prižiūrėti tiltą, kurio reikia, kad žmonės saugiau pereitų geležinkelio bėgius“, - teigė Teisės skyriaus vedėjas.
Tuo tarpu „Lietuvos geležinkelių“ atstovas aiškina, jog į miesto biudžetą bendrovei buvo leista nesumokėti dėl kitų priežasčių.
„Savivaldybė pati savo tarybos pranešime 2005-aisiais įvardija, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ atleidžiami nuo 655968,40 Lt nuomos mokesčio už viešosios infrastruktūros statiniais užimtus valstybinės žemės sklypus, o ne už pėsčiųjų tilto Priestočio g. Klaipėdoje statybą. Taryba privalėjo priimti tokį sprendimą, kadangi valstybinės žemės nuomos mokestis buvo priskaičiuotas nepagrįstai“, - teigė V. Gudas.
Anot bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo į 13 mln. litų vertės tilto projektą „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė beveik 2 mln. litų (15 proc. projekto vertės) nuosavų lėšų, kita lėšų dalis – ES sanglaudos fondo.
„Lietuvos geležinkeliai“ savo investicijomis į pėsčiųjų tiltą jau yra daugiau nei pakankamai prisidėjusi prie Klaipėdos gyventojų susisiekimo sąlygų pagerinimo. Bendrovė nėra atsakinga už susisiekimo tarp skirtingų miesto dalių klausimus, tai yra tiesioginė Klaipėdos savivaldybės funkcija“, - sakė bendrovės atstovas spaudai.