Oro uosto vadovė sako, kad toks verslo modelis įtikinamiausiai atrodytų nebent „popieriuje“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Sena nauja idėja
Aurelijos Kuezados teigimu, svarstymus dėl keleivinių skrydžių galimai skatina tai, kad oro uoste leidžiasi ar iš jo kyla vis daugiau orlaivių.
„Vartotojai ieško komforto, o modernios technologijos leidžia su verslu bendrauti ir teikti pasiūlymus betarpiškai. Nėra abejonių, kad Šiaurės Lietuvos keliautojams būtų patogu turėti „savo“ oro uostą, juo labiau, kad pastaraisiais metais pritraukėme įvairių verslų ir orlaivių judėjimas pastebimai suaktyvėjęs.
Poilsio kelionių idėja nėra visiškai nauja. Užsakomuosius skrydžius Šiauliuose prieš dešimtmetį bandė organizuoti viena turizmo agentūra, tačiau ji nutraukė veiklą taip ir nerealizavusi savo planų“, – teigia ji.
Pasak A. Kuezados, Šiaulių oro uostas yra išskirtinis tuo, kad juo naudojasi ir Lietuvos bei NATO kariškiai. Vis dėlto, ne ši kaimynystė galėtų tapti didžiausiu kliuviniu keleiviniams skrydžiams.
„Noriu pabrėžti, kad bet kokiu atveju tai yra teoriniai svarstymai. Tačiau tiems, kurie Šiauliuose mato galimybę pradėti savo keliones, norėčiau priminti tam tikrus niuansus, kurie geriau atskleistų, kiek yra realių šansų ir potencialo tokią idėją įgyvendinti“, – sako A. Kuezada ir atskleidžia bene didžiausius 5 mitus.
1. Civiliai ir kariškiai – nesuderinama kaimynystė.
Šiaulių oro uosto vadovės teigimu, jokie teisės aktai nedraudžia viename aerodrome veikti ir civiliniam, ir kariniam oro uostui, o Tarptautinis Šiaulių oro uostas yra puikus to pavyzdys.
„Kadangi Šiauliuose įsikūrusi NATO oro policijos misija, kariškiai čia visuomet turės prioritetą – jie pirmi ir kils, ir leisis. Jei būtų laukiama atskrendant karinio orlaivio ar jis turėtų pakilti, civiliai tuo metu stotų į eilę. Pasaulyje yra oro uostų, kurie sėkmingai veikia tokiu pačiu principu kaip Šiaulių oro uostas, pavyzdžiui, Lježas Belgijoje“, – aiškina oro uosto vadovė.
2. Neužtektų klientų.
Šiauliečių tikrai neužtektų, tačiau ir Vilniaus oro uostas nėra tik sostinės oro uostas, kaip ir Kauno oro uostu nesinaudoja tik kauniečiai.
„Kalbant apie keleivių bazę tikslingiau būtų vertinti visą Lietuvos šiaurės regioną, galbūt neatmesti ir dalies Latvijos. Tačiau tai yra teoriniai pasvarstymai. Neužmirškime, kad aviacijos sektorius nėra galutinai atsigavęs po koronaviruso pandemijos smūgio, taip pat, kad esame į verslo klientus ir krovą besiorientuojantis oro uostas, matantis savo augimą būtent šiame segmente. Be to, šalyje jau turime tris oro uostus, skirtus keleiviams, tad kokia būtų prasmė pradėti vidinius rinkos „kanibalizmo“ procesus?“, – retoriškai klausia A. Kuezada.
3. Reikėtų papildomų sertifikatų, licencijų.
Šiaulių oro uostas turi tarptautinio oro uosto statusą, nes turi pagal tarptautinius reikalavimus įrengtą keleivių terminalą ir tai jau savaime yra „leidimas“ skraidinti keleivius.
„Mes jau turime keleivių terminalą, kuris atlieka savo funkciją priimant ar išleidžiant orlaivių įgulas ar delegacijas, privačiais lėktuvais atskrendančius svečius. Jokių papildomų leidimų mums gauti nereikėtų“, – aiškina oro uosto vadovė.
4. Viską turime, kada pirmas skrydis?
O štai čia situacija tampa nebe tokia paprasta – nuo to, kas keliautojui užplikys puodelį kavos iki programinės įrangos.
„Komercinius keleivių srautus aptarnaujantys oro uostai turi procesus ir įrangą, kuri padeda suvaldyti, atskirti keleivių srautus, atlikti tinkamą trečiųjų šalių klientų patikrą. Tam būtinos integruotos duomenų bazės, programinė įranga, pasienio ir kitų tarnybų įsitraukimas kur kas didesniu mastu. Kadangi Šiaulių oro uostas orientuojasi į krovinių gabenimą, mes neturime nei parduotuvių, nei kavinių, nei kitos keleivių komfortą užtikrinančios infrastruktūros, kuriai išsilaikyti taip pat reikėtų atitinkamo klientų srauto“, – sako A. Kuezada.
5. Kelionių organizatorių planai.
Šiaulių oro uosto vadovės teigimu, susidomėjimą užsakomaisiais skrydžiais iš Šiaulių kol kas rodo potencialūs keliautojai, dėl to rašo ar viešai komentuoja socialinių tinklų vartotojai.
„Jokių tokio tipo užklausų iš kelionių organizatorių negavome, nelaukiame, ir neskatiname. Kol mes toliau planuojame savo ateitį kaip pagrindinis oro krovinių centras Lietuvoje, keleivius kviečiame naudotis Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostais“, – pataria Tarptautinio Šiaulių oro uosto vadovė.
Taigi, nors poilsiniai skrydžiai iš Šiaulių oro uosto teoriškai įmanomi, bet yra labai daug „bet“, tad bent artimiausiu metu keliautojai vargu, ar turės tokią galimybę.