Paaiškino, kas vyksta, kai šalia pasirodo Rusijos karinis lėktuvas

Virš Švedijos teritorijos Rusijos kariniam lėktuvui vos nesusidūrus su civiliniu lėktuvu, skridusiu iš Kopenhagos į Lenkiją, aviacijos ekspertai sunerimo, o dėl ko – tikrai yra.

Aviacijos ekspertai įspėja, kad dažniausiai nei civilinių lėktuvų pilotai, nei skrydžius iš žemės valdantys skrydžių vadovai karinių lėktuvų nemato, todėl viskas priklauso nuo kariniame lėktuve sėdinčių pilotų. Be to, nėra tarptautinio susitarimo, kuris draustų neinformavus skrydžio valdymo centrų kariniams lėktuvams skrosti virš neutralių vandenų be įspėjimo.

Laikinai Civilinės aviacijos administracijos vadovo pareigas einantis Joris Gintilas teigė, kad padidėjęs karinių Rusijos lėktuvų srautas virš Baltijos jūros kelia rimtą pavojų keleiviniams skrydžiams.

„Kai bendroje oro erdvėje skraido kariniai lėktuvai, kurie yra neatpažįstami oro valdymo centrų, ir nėra jokių priemonių susisiekti, tai yra grėsmė aviacijai“, – teigė jis.

Keleivinio lėktuvo pilotui karinis lėktuvas matomas tik pro langą

Pasak pašnekovo, keleivinio lėktuvo pilotas karinius lėktuvus gali pastebėti tik pamatęs gyvai arba gavęs apie tai informaciją iš žemės.

„Jei apačioje keleivinio lėktuvo skristų karinis orlaivis, tai keleivinio lėktuvo sistemos to nefiksuotų. Galbūt jo nefiksuotų net skrydžių valdymo sistemos, esančios žemėje“, – kalbėjo J. Gintilas.

Pasak jo, vykdant reguliarų, įprastiniu maršrutu civilinį skrydį skrydžio vadovai negali būti tikri, ar priartėjęs kareivinis lėktuvas pats žino apie šalia esantį civilinį lėktuvą.

„Grėsmė gal buvo visą laiką. Negalvokime, kad tai vyksta pirmą kartą. Tiesiog esant dabartinei įtampai, galbūt atkreipta daugiau dėmesio“, – portalui DELFI sakė J. Gintilas.

Civilinės aviacijos administracijos vadovas padažnėjusius karinių Rusijos orlaivių skrydžius, apie kuriuos neinformuojama, įvardijo kaip provokacijas.

„Intensyvumas yra padidėjęs ir vienintelė priemonė, kuri yra taikoma, yra tokia: kadangi kariškiai gali „užpelenguoti“ radaro būdu karinį orlaivį, o skrydžių vykdymo vadovas negali, tai prie tokio orlaivio „prisitaiso“ NATO naikintuvas, kuris turi atpažinimo signalą su skrydžio vykdymo vadovu ir tada skrydžių vykdymo vadovas mato lokatoriuje NATO lėktuvą ir skrendant kartu skrydžio vadovas „išvalo“ oro erdvę“, – kas nutinka, kai prie keleivinio lėktuvo neplanuotai priartėja karinis orlaivis, sakė J. Gintilas.

Komentuodamas savaitgalį galėjusią nutikti nelaimę Švedijos valdomoje oro erdvėje pašnekovas teigė, kad visų pirma neaišku, kiek reali buvo grėsmė.

„Kaip suprantu, buvo ne suartėjimas, o galimybė pagal maršrutus suartėti. Jei niekas nebūtų pasikeitę, tai jie būtų suartėję. Aišku, net jei būtų suartėję dar nereiškia, kad susidūrimas įvyktų savaime“, – svarstė jis.

Ką daro pilotas, pamatęs neaiškų orlaivį horizonte?

Paklaustas, kaip yra apmokyti pilotai elgtis, jei pro lėktuvo langą neplanuotai išvysta radare nematomą lėktuvą, J. Gintilas teigė, kad pilotas tokiu atveju neturi daryti staigių manevrų.

„Jie neturėtų pradėti blaškytis. Kadangi lokatorius, žinančius tikslią karinio lėktuvo vietą, turi kariškiai, tai geriausia skristi taip, kaip skrido“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto keleivinio lėktuvo pilotai, pastebėję karinį lėktuvą, turi kreiptis į skrydžio valdymo centrą ir perduoti savo pastebėjimus.

J. Gintilas pastebėjo, kad įprastai kariniai lėktuvai pasinaudoja neeksploatuojamais civilinių lėktuvų oro keliais, kur nėra intensyvumo. Be to, karinių lėktuvų pilotai turi privalumą, kad radaruose mato kitus orlaivius.

„Tikrai kiekvienas sąmoningas ir kvalifikuotas karinio orlaivio pilotas nepriartės prie civilinio orlaivio be reikalo. Tai, kad jie priartėja, tai nebūna daroma netyčia. Kodėl dabar priartėja? Tai tikriausiai tik politiniai motyvai, bet tokios situacijos nėra sveikintinos ir tikrai neprisideda prie civilinės saugos“, – komentavo pašnekovas.

Sulaukė Rusijos generolo skambučio

Situacijos rimtumą supranta ir 40 metų aviacijos srityje dirbantis Antanas Lapinskas.

Jis dar 1992 m., vadovaudamas Susisiekimo ministerijos civilinės aviacijos departamentui, pasirašė draudimą Rusijos kariniams orlaiviams skristi virš Lietuvos, neinformavus skrydžio centro. Po to A. Lapinskas sulaukė pikto už Rusijos karines pajėgas Pabaltijo šalių teritorijoje atsakingo generolo iš Rygos skambučio.

„Po nepriklausomybės atkūrimo rusų kariškiai ir toliau dirbo pagal savo dokumentus ir laikė, kad jie yra teisūs, o mes neturėjome jokių Lietuvos Respublikos aktų aviacijos srityje, – prisiminė pašnekovas. – Jie (rusų kariniai lėktuvai – red.) neturėjo jokio pagrindo čia skraidyti ir turėjo mūsų leidimus gauti“.

A. Lapinskas teigė, kad su juo generolas kalbėjo kaip su pavaldiniu – su pakeltu tonu, įsižeidęs, tačiau lietuvis jam atsakė, kad pastarasis yra kitos valstybės karininkas, o ne atitinkamos A. Lapinsko vadovaujamos valstybinės institucijos atstovas.

„Daviau skrydžių valdymo tarnybai nurodymą, kad neleisti niekam skraidyti, nes jie negauna iš departamento jokio leidimo“, – kas užrūstino Rusijos atstovą aiškino pašnekovas.

Buvęs civilinės aviacijos departamento vadovas taip pat nurodė skrydžių valdymo specialistams fiksuoti visus pakilimus iš teritorijų, kur buvo karinių Rusijos lėktuvų (Kėdainiuose, Panevėžyje, Šiauliuose).

„Jie visi chuliganiškai skraidė, bet kai neturėdavome ryšio, tai gi kildavo grėsmė tiesioginiai civilinių skrydžių saugai, - teigė jis. - Po to pradėjome fiksuoti visus jų skrydžius“.

Baksnoja į neišspręstą problemą

Paklaustas apie savaitgalį pasklidusią žinią apie išvengtą civilinio ir rusų karinio lėktuvo susidūrimą, A. Lapinskas teigė, kad esant normaliai politinei aplinkai valstybės pateikia skrydžių planus ir judėjimus oro erdvėje virš neutralių vandenų.

„Informuojama, kuriame aukštyje lėktuvai praskris, ir skrydžio valdytojai turi žiūrėti, kad keleiviniai lėktuvai su jais nesusidurtų“, - komentavo pašnekovas.

A. Lapinsko nuomone, Rusijos kariniai lėktuvai pasirenka keleivinių lėktuvų skridimo aukštį, norėdami parodyti, kad niekas jų sulaikyti negali.

„Turėtų Vakarų valstybės dabar spausti Rusiją ir kitas šalis, kad būtų susitarta, kad be skrydžių planų ir suderinamumo net kariniai lėktuvai negalėtų skraidyti oro erdvėje virš neutralių vandenų“, - teigė jis.