„Reikia, visų pirma, tam, kad mes kvėpuotume švariu oru, nes visuomenėje didėja nepasitenkinimas: mes gauname ir piktų laiškų, ir turime tokių pavyzdžių, kai lietuviai emigruoja į kitas valstybes dėl oro taršos. Tai vienas aspektas.
Oro tarša, kurią sukelia kelių transportas, Pasaulio sveikatos organizacijos yra pripažinta kancerogenine ir skaičiuojama, kad Europoje miršta 300 tūkstančių gyventojų, anksčiau laiko, dėl oro taršos. Dar yra tai, kad Lietuvai nesiseka įgyvendinti įsipareigojimų. Mes esame gavę Europos komisijos pažeidimus irgi dėl to, kad nepasiekėm tikslų“, – pasakojo aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Pasak viceministrės, per 50 proc. visos taršos sukelia kelių transportas. Išskiriama, kad daugiausiai teršia dyzeliniai automobiliai, nuo 4 iki 7 kartų daugiau nei, kad Europos standartuose yra aprašyti normatyvai. R. Radavičienė laidoje paaiškino, kaip atrodytų nauja tvarka.
„Reikia pasakyti, kad šiuo metu įgaliojimus tikrinti taršą keliuose turi policija, bet, kaip žinia, policija turi labai daug užduočių ir prioritetų sąraše tikrai nėra transporto taršos kontrolės keliuose, o dėl to nedaryti nieko irgi negalime.
Ši iniciatyva paremta tuo, kad atsiranda papildomas sąrašas institucijų, šiuo atveju suteikiami įgaliojimai Aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos transporto saugos administracijai, kuri šiuo metu irgi tikrina taršą keliuose, tik tikrina tik krovinių automobilių taršą. Tai bus suteikia galimybė tikrinti ir lengvąsias transporto priemones. Be jokios abejonės, kadangi oro tarša – tai, visų pirma, aplinkosaugos reikalas, mes rodome lyderystę ir mūsų pavaldi institucija taip pat pakliūva į ta sąrašą“, – teigė R. Radavičienė.
Šiuo metu oro tarša yra matuojama tada, kai automobiliai nuvažiuoja į techninės apžiūros centrą. R. Radavičienės teigimu, oro taršos patikrinimuose labai svarbus yra netikėtumo faktorius.
„Tikriname automobilį ir techninių apžiūrų metu, bet, kaip žinia, legendos sklaido apie būdus, kaip galima apeiti ir techninės apžiūros metu nepastebėti tam tikrų dalykų. Šiuo atveju, tas netikėtumo faktorius, kai kontroliuojama yra kelyje – tai nepaslėpsi, nesuklastosi.
Reikia pripažinti, kad techninių apžiūrų instrumentas yra standartizuotas. Techninės apžiūros vykdomos pagal vienodą standartą visose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir to nepasitikėjimo nėra. Mes tiesiog ieškome komplekso priemonių, kurios padėtų mums nueiti link to tikslo, kurio siekiame. Tai nereiškia, kad dabar transporto priemonių taršos kontrolė pakeis apžiūrą techninių apžiūrų metu. Akivaizdu, kad tai bus papildanti priemonė. Tai nereiškia, kad visas desantas, inspektoriai nebekontroliuos brakonierių ir eis į gatves tikrinti automobilių taršą“, – teigė R. Radavičienė.
Aplinkosaugininkai turės būti aprūpinti specialiais matuokliais ir kita įranga. Kiek visa tai kainuos?
„Mes skaičiavome ir turime įvertinę, kad institucijoms, pasirengimui su įrangos įsigijimu ir su reikiamo žmogiškojo ištekliaus aprūpinimu, būtų arti 300 tūkst. eurų abiem institucijoms. Nepilnai 300 tūkstančių: įrangos komplektas, dujų analizatoriai ir dūmų matuokliai kainuoja iki 15 tūkstančių eurų. Sąlyginai tai tikrai nėra didelės investicijos, lyginant su tuo, koks galimas būtų teigiamas poveikis“, – dalinosi aplinkos viceministrė.
Pasak jos, tikimasi, kad per metus gali būti patikrinama nuo 9 tūkstančių iki 15 tūkstančių automobilių.
„Pirmaisiais metais ir po pirmųjų kontrolės metų bus akylai stebimi duomenys, bus analizuojama situacija, lyginama ir su techninių apžiūrų metu atliktais patikrinimais, tam, kad darytume išvadas iš to, kas vyksta. Statistika tikrai nėra džiuginanti. 10 procentų per apžiūrą praeinančių lengvųjų automobilių nepraeina techninės apžiūros iš pirmo karto, dėl aplinkos taršos normatyvų netenkinimo. Ta statistika tikrai yra labai liūdna, nes tai reiškia, kad arti 80 tūkstančių automobilių galimai važiuoja neatitikdami reikalavimų“, – teigė R. Radavičienė.
Dar viena problema yra tai, kad patys vairuotojai dažnai nežino, kad jų automobilis stipriai teršia orą.
„Vairuotojai ne visada žino, dėl to yra stiprina atsakomybė servisų, tai yra įmonių, kurios vykdo transporto priemonių techninę priežiūrą ir tam tikri sugriežtinimai padaryti ir jų veiklos standartuose: jiems įvesta prievolė privalomai patikrinti, jeigu jie transporto priemonėje keičia kažkokią įrangą, susijusią su taršos neutralizavimu, jie turi prieš išleisdami transporto priemonę į eismą patikrinti normatyvus.
Taip pat yra draudimas, kas atrodo būtų savaime suprantama, bet, deja, kasdienybė yra tokia, kad daug labai dūmų neutralizavimo įrangos yra išmontuojama arba kompiuterinių programų išderinama. Vyksta labai negeri dalykai, todėl toje vietoje irgi yra sugriežtinimai įvesti ir mes tikime, kad tas kompleksas priemonių, vis tik padės ir, aišku, gyventojų sąmoningumas irgi labai svarbus“, – teigė R. Radavičienė.
Visas pokalbis LNK reportaže: