Praėjo beveik metai – „Lukoil“ vardas ir toliau gundo vairuotojus užsukti, rašo savaitraštis „Veidas". Taigi kas įvyko?
Centras vienas, ženklai skirtingi
Rusijos kompanija „Lukoil“ 2014–2016 m. pradėjo ir užbaigė sandorius dėl kelių šimtų degalinių pardavimo Vidurio ir Rytų Europoje. Rezultatas – Užubaliai, esantys prie Vilniaus, įsitvirtino kaip buvusių „Lukoil“ valdų Rytų Europoje sostinė.
„Įsipylę kavos „Lukoil“ parduotuvėje, ant kasos čekio pamatysite UAB „VIADA LT“ pavadinimą“, – su permainomis susijusią detalę „Veidui“ atskleidė UAB „AMIC Energy Management GmbH“ Vilniaus filialo vadovas Ivanas Paleičikas, anksčiau vadovavęs UAB „Lukoil Baltija“.
Oficiali informacija tokia: balandžio pabaigoje 100 proc. bendrovės „Lukoil Baltija“ akcijų iš Nyderlanduose registruotos „Lukoil Europe Holding“ galutinai nupirko Austrijos bendrovė „AMIC Energy Management GmbH“. Kartu perimtas apie 230 degalinių tinklas Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje. UAB „Lukoil Baltija“ netrukus pakeis pavadinimą į UAB „AMIC Lietuva“.
Šio ūkio dalies tvarkymas patikėtas su I. Paleičiku ir jo šeimos nariais susijusioms įmonėms. Degalines Lenkijoje ir Ukrainoje valdys „AMIC Energy Management GmbH“, Latvijos degalines – SIA „VIADA Baltija“, Lietuvos degalinės išnuomotos UAB „VIADA LT“.
I. Paleičiko teigimu, sandoris visiškai įsigaliojo, nes jau gautas Konkurencijos tarybos leidimas dėl degalinių kontrolės įsigijimo.
„Lukoil Baltija“ turėjo priežasčių būti kantri: Konkurencijos taryba 2014 m. gegužę bendrovei „Lukoil Baltija“ už 16 degalinių perėmimą be tarybos leidimo skyrė 3,4 mln. eurų baudą. Pasak I. Paleičiko, pasikeitus savininkams vyksta „Lukoil Baltija“ veiklos optimizacija.
Jis tikisi, kad nepaisant permainų pavyks išsaugoti 80 proc. darbo vietų.
Nors ūkis vienas, UAB „Lukoil Baltija“ valdomos degalinės ženklintos skirtingais prekių ženklais. Latvijoje tai VIADA, Ukrainoje AMIC, o Lenkijoje ir Lietuvoje pasiliks LUKOIL. I.Paleičiko teigimu, „Lukoil Baltija“ ieškojo galimybių naudoti kitus žinomus prekinius ženklus tokius kaip „Orlen“ ir „Neste“.
I. Paleičikas neslepia, kad ir tinklų pardavimas Rytų Europoje, ir prekės ženklo keitimas Ukrainoje susiję su geopolitiniais veiksniais – dėl konflikto Ukrainoje ten sunku veikti su Rusija siejamoms įmonėms.
Kita vertus, keisti ženklą – brangus malonumas.
Reklamos agentūros „Milk“, bendradarbiaujančios su „Lukoil Baltija“, vadovas Rimas Stanevičius „Veidui“ sakė: „Įvesdamas naują ženklą turėtum įvertinti rinkos situaciją, konkurencinę aplinką ir vartotojų poreikius.
Atsižvelgdamas į tai turėtum sukurti naują paslaugą, kainodarą ir panašiai, o pavadinimas ir dizainas būtų tik ledkalnio viršūnė. Normalu, kad ir to daryti niekas neskuba. „Statoil“ juk irgi neskuba tapti „Circle K“. Rinkodaroje galioja paprasta taisyklė: jeigu veikia – neremontuok.“
„Lukoil“ išparduotuvė 2014-iaisiais „Lukoil“ žengė strateginį žingsnį – ėmė pardavinėti aktyvus Vidurio ir Rytų Europoje. Pasak I.Paleičiko, nuspręsta parduoti degalines ten, kur „Lukoil“ nevaldo naftos perdirbimo gamyklų. „Lukoil“ kažkada nesėkmingai bandė įsigyti „Mažeikių naftą“.
Oficialiu „Lukoil“ teigimu, už lėšas, kurios gautos pardavus verslą Rytų Europoje, nupirkta 250 degalinių Beniliukso šalyse. Čekijoje 44 degalinės nupirko Vengrijos bendrovė „MOL Group“ – tarptautinė naftos gavybos, perdirbimo ir mažmeninės prekybos kompanija, kurios būstinė yra Budapešte.
Bendrovė veikia 30-yje šalių, samdo apie 26 tūkst. darbuotojų.
Ji valdo 6 naftos perdirbimo gamyklas ir degalinių tinklus. „MOL Group“ akcijų vertė š.m. kovą siekė 6,2 mlrd. dolerių, apie 25 proc. akcijų priklauso Vengrijos valstybei. 75 degalines Vengrijoje ir 19 degalinių Slovakijoje įsigijo bendrovė „Norm Benzinkút“.
Ji įsteigta 2014 m., dalis jos akcijų priklauso bendrovei IMFA, kurios savininkas Imre Fazekas – buvęs Rusijos kompanijos „Jukos“ aukštas vadybininkas Vengrijoje.
2015-ųjų birželį pranešta, kad Estijoje „Lukoil“ savo tinklą iš 80 degalinių visu 100 proc. pardavė Estijos bendrovei „Olerex“. Ši daugiausiai benzino perka iš „Mažeikių naftos“, dyzelinu apsirūpina iš „Surgutneftegaz“ priklausančios naftos perdirbimo gamyklos Leningrado srityje.
Mėnesiu anksčiau buvo baigtas dar 2014 m. pradėtas sandoris dėl Ukrainos tinklo pardavimo: „Lukoil“ 240 degalinių ir 6 produktų saugyklas nupirko Austrijos bendrovė „AMIC Energy Management“ – ta pati, kuri 2016-ųjų pradžioje baigė sandorius dėl „Lukoil“ degalinių tinklų įsigijimo Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje.
Minėta austrų bendrovė priklauso panašaus pavadinimo fondui „AMIC Energy Holding“, įkurtam 2013 m.
Fondo akcijos priklauso Austrijos piliečiams: 50 proc. – Johannesui Klezlui-Norberui, 40 proc. – Manfredui Kunze‘i, likę 10 proc. – Heinzui Sernetzui. Pirmasis ponas – investicinės teisės specialistas, kiti du užsiėmė investicine bankininkyste tokiose įstaigose, kaip „Société Générale“ ir „Raiffeisen Bank“.
Jie yra galutiniai naudos gavėjai, o „AMIC Energy Management“ sandorio baigimo metu darbavosi viso labo vienas darbuotojas – direktorius Günteris Maieris, prieš tai ilgokai dirbęs Austrijos energetikos bendrovėje OMV, turėjusioje įvairių santykių su „Lukoil“: 2007-aisiais „Lukoil“ nesėkmingai bandė nupirkti visą OMV, 2013-aisiais įsigijo OMV alyvos gamyklą.
AMIC stebėtojų tarybos vadovas yra Wolfgangas Ruttenstorferis, buvęs vienas iš OMV vadovų, taip pat kadaise ėjęs Austrijos finansų viceministro pareigas.
Bendrovės „AMIC-Ukraine“, perėmusios „Lukoil“ ūkį, generaliniu direktoriumi tam kartui tapo Robertas Nowekas, dirbęs kompanijose „ConocoPhillips“ ir įvairiuose „Lukoil“ padaliniuose Europoje, įskaitant Čekijos tinklą.
Ukraina nenori „Lukoil“
„Lukoil“ degalinių tinklas iki pardavimo AMIC buvo didžiausias Ukrainoje. Prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą, verslo aplinka rusiškoms įmonėms tapo mažiau palanki.
2014-aisiais Ukrainos valdžia apkaltino „Lukoil“ antrines įmones Donbaso separatistų finansavimu ir reeksportuojamų bei tranzitu gabenamų naftos produktų pardavimu Ukrainos teritorijoje.
„Lukoil“ degalines blokuodavo prieš Rusijos agresiją protestuojantys aktyvistai. „Lukoil“ pripažino, kad 2014-uosius Ukrainoje užbaigė su 85 mln. JAV dolerių nuostoliu.
Paskelbta, kad pardavimas Ukrainos teritorijoje sumažėjo 42 proc. Prie degalinių piketuota ne vien Ukrainoje, bet ir JAV, kur su „Lukoil“ ženklu veikia apie 500 degalinių.
Viešosios nuomonės nuotaikos buvo panašios ir Lietuvoje. 2014-ųjų rugsėjį prezidentė Dalia Grybauskaitė komentavo įstatymo pataisas, ribojančias baudas už antimonopolinius pažeidimus: „Būtent „Lukoilo“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje.
Tie, kas pasiūlė pataisas, pasirengę finansuoti tankus, kurie gali atsirasti prie mūsų sienų arba jau yra prie mūsų sienų?“
Ukrainoje nepatikėta, kad „Lukoil“ realiai pardavė aktyvus. 2016-ųjų sausį Julijos Tymošenko partijai atstovaujančio Aukščiausiosios Rados deputato Ihorio Lucenkos vadovaujami aktyvistai blokavo vieną iš „AMIC-Ukraine“ degalinių, nors ši kartu su kitomis buvo perdažyta, kad neprimintų „Lukoil“: raudonos ir baltos spalvų derinį pakeitė žalia ir balta.
Akcijoje dalyvavo ir sukarintos organizacijos „Sič“ nariai – tai jau nuoroda į oligarcho Ihorio Kolomoiskio įtakos sferą.
Šis magnatas turi nemenkų interesų energetikos srityje. 2015-aisiais „Sič“ nariai buvo užgrobę valstybinės įmonės „Ukrnafta“ būstinę. Valstybė turi kontrolinį paketą, o su I. Kolomoiskiu susijusi grupė „Privat“ valdo 42 proc. „Ukrnaftos“ akcijų.
„Ukranafta“ šalyje turi apie 400 degalinių. Konfliktas kilo iš „Ukrnaftos“ vadovybės pašalinus I. Kolomoiskio statytinius, tačiau baigėsi šio oligarcho nenaudai – jis atsistatydino iš Dniepropetrovsko gubernatoriaus posto.
Vietiniai lietuviai
Šį kovą, neilgai trukus nuo „AMIC-Ukraine“ degalinės boikoto, naujai perdažytas tinklas sulaukė ir naujų vadovų komandos.
Generalinį direktorių R. Noweką, kurio ryšius su „Lukoil“ kai kas pateikė kaip įkaltį, pakeitė Ignas Jurkonis.
Pasikeitė lentelės ir su regimai slaviškomis vicedirektorių pavardėmis – naujosios turi būdingas lietuviškas galūnes: Andrius Linovskis, Kęstutis Razgaitis. Trijų vyriausių vadybininkų ryšių nereikia ieškoti su mikroskopu: visi jie dirbo UAB „Lukoil Baltija“. „AMIC-Ukraine“ prekės ženklas – geltonos, žalios ir raudonos spalvų žiedas.
Vadovai tuo įdomūs, kad keičiasi, o prekės ženklo įdomybė – spalvos, kurios daugelio ukrainiečių pasąmonėje asocijuojasi su Ukrainai labai draugiška valstybe.
Kitaip nei erzinantis užrašas „Lukoil“, tos spalvos neturėtų atgrasyti, nors degalų žaliava didžiuma atvejų išgauta Rusijoje.
Žaliavų srautų kryptys ne visuomet sutampa su tarptautinės konfrontacijos vektoriais. 2015-aisiais pasikeitus valdžiai Lenkijoje, pasikeitė ir bendrovės „PKN Orlen“ vadovybė.
Mažeikių naftos perdirbimo įmonę valdanti lenkų bendrovė 2015-aisiais pasirašė naftos tiekimo sutartis su Rusijos kompanija „Rosneft“.
Tad ir Mažeikių įmonę dabar pasiekia daugiau rusiškos naftos, importuojamos per Būtingės terminalą, vieną iš energetinės nepriklausomybės plūdurų.
www.veidas.lt taip pat skaitykite: