Pasak Lietuvos oro uostų Operacijų ir infrastruktūros departamento vadovo Dainiaus Čiuplio, oro uosto infrastruktūra yra cikliška – jos nusidėvėjusias dalis būtina rekonstruoti kas 10-15 metų, kad būtų atitinkami aviacijos saugos ir aplinkosauginiai reikalavimai. Paskutinį kartą Palangos oro uosto aerodromas rekonstruotas 2007 metais.
Palangos oro uosto rekonstrukcijos metu taip pat bus atliekamas naujos signalinių LED žiburių sistemos įrengimas, atliktas visos dangos atnaujinimas, įrengtos perono apšvietimo bei paviršinių nuotekų surinkimo ir valymo sistemos, sakoma Lietuvos oro uostų pranešime.
„Rekonstruoti takai užtikrina ne tik saugesnį orlaivių judėjimą, bet ir taupo jų kuro sąnaudas. Rekonstrukcijos metu taip pat pagerinamas paviršinių nuotekų surinkimas ir valymas, o įdiegti LED žiburiai mažina viso oro uosto elektros energijos suvartojimo kiekius“, – pažymi D. Čiuplys.
Jo teigimu, Palangos oro uosto rekonstrukcija atliekama, siekiant atitikti Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) keliamus reikalavimus tarptautinei aviacijai ir oro uostų veiklai.
„Palangos oro uosto infrastruktūros atnaujinimas pagal naujausius tarptautinius standartus leis užtikrinti oro uosto operacijų saugą bei greitesnį orlaivių aptarnavimą, pagerins aplinkosaugos situaciją ir padės kurti pridėtinę vertę visam Vakarų Lietuvos regionui“, – sako D. Čiuplys.
Pagrindinio ir aktyviausio etapo darbai prasidės rugsėjo 6 dieną. Jų metu pačiam trumpiausiam reikalingam laikotarpiui – 45 dienoms – bus sustabdytas oro uosto darbas.
2020 metų rudenį paskelbtą Palangos oro uosto rekonstrukcijos rangos viešąjį pirkimą laimėjo Latvijos įmonė „A.C.B.“, kuri įsipareigojo visus darbus atlikti už 13,6 mln. eurų (be PVM). Didesnioji dalis šio projekto finansuojama iš valstybės biudžeto – Vyriausybės sprendimu Palangos oro uosto rekonstrukcijai skirta 10,25 mln. eurų, šias investicijas patvirtino Europos Komisija. Likusi dalis, 3,35 mln. eurų, finansuojama iš Šiaurės investicijų banko paskolos Lietuvos oro uostams.